Kauno įgulos karininkų ramovė (A. Mickevičiaus g. 19) – vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos architektūros objektų, puikiai įkūnijantis Kauno modernizmo ir tautinio stiliaus sintezę. Pastatas reprezentavo jaunos valstybės didybę, patriotizmą bei kultūrinį brandumą.
Karininkų klubo idėja kilo dar 1919 m., kai Kaune buvo įsteigtas įgulos karių klubas. 1922 m. gen. Vlado Nagevičiaus iniciatyva įkurtas karininkų klubas, o 1924 m. kalbininko Jono Jablonskio siūlymu jis pavadintas „ramove“ – senovės baltų šventvietės pavadinimu. Klubas vienijo karininkus, puoselėjo tradicijas, rengė kultūrinius ir valstybinius renginius.
Apie 1930 m., artėjant Vytauto Didžiojo metams, nuspręsta statyti naujus reprezentacinius rūmus. 1931 m. paskelbtas tarptautinis konkursas, kurį laimėjo estų architektai Elmaras Lohkas ir Herbertas Johansonas. Tolesnį projektavimą vykdė lietuvių specialistai: pradžioje Vladimiras Dubeneckis, po jo mirties – Mykolas Songaila, o pagrindiniu autoriumi tapo Stasys Kudokas. Interjerus kūrė Jonas Kova-Kovalskis, konstrukcijas – inžinieriai Kazys (arba Jonas) Kriščiukaitis ir Anatolijus Rozenbliumas.
Statyba prasidėjo 1935 m. rudenį ir truko iki 1937 m. balandžio 23 d., kai rūmai buvo iškilmingai atidaryti. Pastatas kainavo daugiau nei 1,27–1,3 mln. litų ir buvo vienas prabangiausių tarpukario Lietuvoje. Jame veikė restoranas „Trys milžinai“ (tuomet didžiausias Kaune ir Baltijos šalyse), reprezentacinės salės, klubas, viešbutis, šaudykla ir sporto salė rūsyje.
Sovietmečiu pastatas buvo smarkiai apgadintas ir naudotas sovietų kariuomenės reikmėms. 1992 m. jis grąžintas Lietuvai, vėliau restauruotas (1999–2007 m.), o dabar priklauso Lietuvos kariuomenei. 2015 m. pastatas gavo Europos paveldo ženklą bei UNESCO pasaulio paveldo statusą.
Rūmai – modernizuoto renesanso pavyzdys su tautiniais elementais. Keturių aukštų pastatas su rūsiu pasižymi aiškia trijų dalių kompozicija: rustikuotas granitinis pirmas aukštas, reprezentacinis antrasis (piano nobile) ir viršutinis su lodžijomis. Naudotos vietinės medžiagos – tašytas granitas ir plytos.
Fasade dominuoja skulptoriaus Broniaus Pundziaus sukurta granito skulptūra „Trys milžinai“ – senovės lietuvių karžygiai su Gediminaičių stulpais skyduose – ir trijų miestų (Kauno, Vilniaus, Klaipėdos) herbai virš įėjimo. Tai simbolizavo valstybės vienybę ir istorinę didybę.
Interjeruose gausu tautinės ir valstybinės simbolikos: Didžioji salė su ložėmis, Prezidento kambarys lietuviškos svetainės stiliumi, Vytauto seklyčia, Kunigaikščių salė. Čia derėjo modernizmo funkcionalumas, art deco detalės ir liaudies ornamentiika.
Pagrindinis pastato veido kūrėjas – Stasys Kudokas (1898–1986?), studijavęs architektūrą Romoje. Jo nuopelnas – itališkojo renesanso motyvų moderni interpretacija, klasikinės proporcijos ir patriotinių elementų organinis įkomponavimas. Kudokas, grįžęs iš Italijos, aktyviai dirbo Kaune ir prisidėjo prie miesto tarpukario veido formavimo.
Kauno karininkų ramovė ir šiandien išlieka ne tik architektūros paminklu, bet ir gyvu tarpukario optimizmo, tautinės savimonės bei kariuomenės orumo liudytoju.
