Daugeliui D. Trumpo požiūris ir politika Ukrainos atžvilgiu, švelniai tariant, kelia klausimų. Iš tiesų jį Europoje daug kas laiko niekadėju ir išdaviku, vadina vertelga, puspročiu, o dar neseniai – ir Putino tarnu. Beje, pastaruoju metu Putino agentu jau nebevadina. Aptarkime, kodėl į jį toks požiūris ir ko jis iš tiesų siekia.
Aurimas Guoga, apžvagininkas
Suokalbio su rusais nebuvo
2016 metais, prieš prasidedant JAV prezidento rinkimų kampanijai, Hillary Clinton rinkimų štabas kreipėsi į britų žvalgybininką Christopher Steele, kad šis parengtų ataskaitą apie numanomus D. Trumpo ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Jis ataskaitą parengė remdamasis gandais, pokalbių su kolegomis žvalgybininkais nuotrupomis ir be jokių kitų įrodymų. Kai paaiškėjo prezidento rinkimų rezultatai, B. Obama į Baltuosius rūmus sukvietė pagrindinių jėgos struktūrų vadovus ir su jais sutarė organizuotai diskredituoti D. Trumpą, įskaitant ir pūsti suokalbio su rusais versiją.
Tam daugiau ar mažiau buvo pajungti demokratų partijos vadovai, žiniasklaida, FTB, CŽV, Teisingumo departamentas, nors šio sąmokslo organizatoriams buvo žinoma, jog įrodymų nesama. Tačiau tai jiems netrukdė kartoti apie suokalbį, nes taip veikia propaganda – pakartok daug kartų ir visi šventai įtikės, kad tai tiesa.
Tai tiek apie Trumpo suokalbį su rusais ir kodėl jo dėl to jau kuris laikas niekas nebekaltina.
Trumpas žadėjo pabaigti visus karus
Jau per pastarąją JAV prezidento rinkimų kampaniją 2024 metais, kurią ir vėl laimėjo D. Trumpas, jis aiškiai žadėjo amerikiečiams, kad JAV daugiau nebesivels į visus iš eilės karus užsienyje, o iš esamų pasitrauks. Pamenate, D. Trumpas žadėjo, kad pakalbės su Putinu ir karą pabaigs per vieną dieną.
Ši retorika mums atrodo kvaila ir banali, tačiau supraskime, kaip ji skamba amerikiečių ausiai. Po II pasaulinio karo amerikiečiai įtraukiami į daugybę karų, kurių vertė abejotina. Korėjos karas gal ir padėjo išgelbėti nuo komunistų pusę tos šalies, bet po to sekė pralaimėjimas Vietname, sekinanti okupacija Afganistane ir Irake, iš kur teko pasitraukti nieko ypatingo nepasiekus. Amerikiečiams vis dažniau kyla klausimas, ko jų valdžia veliasi į visokius konfliktus užsienyje, kodėl ji nežiūri savo reikalų. Per du pastaruosius dešimtmečius tas kariavimas amerikiečiams taip įsipyko, kad jie jaučia alergiją net užuominoms apie naujus karus.
J. Bidenas remia ukrainiečius, siunčia jiems nemokamai ginklų; D. Trumpas per rinkimų kampaniją tikina, kad jis su Putinu pakalbės ir karą kaip mat nutrauks. Kad ir kaip kvailai mums tai skambėtų, šis pažadas prisidėjo prie jo išrinkimo.
Zelenskis nesuprato kaip pasikeitė politiniai vėjai
Neabejoju, kad pamenate tą 2025 m. vasario 28 d. įvykusį incidentą, kai D. Trumpas demonstratyviai apkaltino V. Zelenskį karo kurstymu ir išprašė iš Baltųjų rūmų. Ukrainos prezidentas dar nesuprato, kaip pasikeitė Baltųjų rūmų nuostata karo atžvilgiu. Jis Trumpui pasakė, kad karą reikia vertinti ir kaip amerikiečių karą, nes grėsmė vėliau ateis ir pas juos: „Karo metu problemų turi visi, net ir jūs. Bet jūs turite gražų vandenyną ir dabar to nejaučiate. Tačiau ateityje jūs tai pajusite.“
Trumpas tai įvertino kaip manipuliavimą, netgi reketą, kad JAV ir toliau siųstų Ukrainai ginklų už milijardus dolerių, o gal net ir karių į frontą. Kadangi jis daug kartų sakė, jog tokiu tonu galima kalbėti tik su „glušium Baidenu, o ne su juo“, ryžtingai atkirto ir netgi išvijo Zelenskį.
Bandė išsiaiškinti
Nuo tada pagrindiniai JAV pareigūnai labai aiškiai pasisako, kad tai ne jų karas. Vietoj JAV įsikišimo D. Trumpas ėmė vykdyti rinkimų pažadą – pakalbėti su Putinu ir taikiai išsiaiškinti. Juo labiau, kad po minėto incidento su Zelenskiu galėjo iš jo tikėtis geros valios.
Tik, deja, susitiko ne su tuo Putinu, su kuriuo anksčiau galėdavo ką nors išsiaiškinti. Pirmasis pokalbis telefonu nieko nedavė – ukrainiečiai turi „panaikinti pirmines konflikto priežastis“, t. y. įvykdyti Kremliaus ultimatumą, po kurio šis pradėjo plataus masto agresiją.
Pabandė spustelėti ukrainiečius. Pamenate, ragino V. Zelenskį nusileisti rusams, nes „tu neturi kortų“. Tačiau ir ten nesispaudė.
Surengė kelis derybų etapus Saudo Arabijoje – vėl šnipštas. Rinkiminio pažado pakalbėti ir išsiaiškinti ištesėti nepavyko.
Ginklų tiekimas nutrūko, bet ne visai
Prieš palikdamas prezidento postą, buvęs prezidentas J. Bidenas 2025 m. sausį patvirtino ilgalaikį karinės paramos tiekimo paketą Ukrainai. D. Trumpas galėjo šią paramą atšaukti paprastu įsaku, tačiau šia teise nepasinaudojo. Amerikietiški ginklai ir toliau keliavo Ukrainai iki maždaug 2025 m. vasaros pabaigos. Tiesa, D. Trumpas trumpam buvo atšaukęs tą dekretą, tačiau netrukus vėl atnaujino. Šis draudimas truko nuo 2025 m. kovo 3 iki kovo 11 dienos. Visi galėjo įsitikinti, kad apskritai D. Trumpas ginklų tiekimus Ukrainai galėjo sustabdyti, bet paliko – bent jau tam kartui.
Plačiajai visuomenei visai mažai žinoma, kad tam tikras amerikietiškų ginklų tiekimas pagal Bideno patvirtintą paramą nesibaigė ir iki šiol. Pasak oficialaus šaltinio oversight.gov, 2026 m. I ketvirtį JAV vis dar pristatė Ukrainai 1 869 tonas amunicijos ir daugiau kaip 1 200 stambių karinės įrangos vienetų.
Taigi Trumpas tikrai nėra priešiškas Ukrainai ir nė kiek nepadeda Putinui jos nugalėti.
Leido smūgius į Rusijos teritoriją
J. Bidenas patiekė Ukrainai HIMARS sistemų, kurie leido išsproginti daugybę rusų amunicijos sandėlių, vadaviečių ir artilerijos sistemų. Tačiau jis neleido ukrainiečiams šiais ginklais smogti Rusijos teritorijoje. Rusai galėjo ramiai išdėstyti priešlėktuvinės gynybos ar toliašaudės artilerijos sistemas laukuose čia pat už sienos ir joms niekas negrėsė. Bidenas, jei ką, aiškino, kad taip vengia konflikto eskalacijos.
Prie D. Trumpo šis draudimas dingo. Taip pat dingo draudimas atakuoti naftos perdirbimo gamyklas. Pamiršome, kad smūgiai į Rusijos teritoriją prasidėjo ir vis intensyvėja prezidento Trumpo kadencijos metu. Iki tol ukrainiečiai galėjo atakuoti tik savo kukliomis jėgomis, be amerikiečių ginklų ir žvalgybos pagalbos.
Amerikiečiai teikia žvalgybinę pagalbą
Jos tapo kur kas daugiau ir ji nepalyginamai naudingesnė nei prie ankstesnio prezidento. Kaip minėjau, J. Bidenas norėjo, kad kariniai veiksmai vyktų tik Ukrainos teritorijoje, kad neliestų Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, jau nekalbant apie oro ir jūrų uostus. Dabar ukrainiečiai gauna informacijos, kur ir kada smogti. Patys neslepia, kad šią informaciją jiems parūpina amerikiečiai. Dažnai perka palydovų nuotraukas, bet gauna ir kitais kanalais. Žvalgybiniai reikalai, ką ten supaisysi!.. Bet kokiu atveju, matome, kad dėl tikslių smūgių į Rusijos gilumą karo eiga vis labiau sveriasi į ukrainiečių pusę.
Už karinę paramą turi mokėti europiečiai
Bet grįžkime prie D. Trumpo motyvų Ukrainos atžvilgiu – tai, manau, skaitytojams yra svarbiausias galvosūkis. Kaip jau minėjau, D. Trumpas susiduria su didžiuliu spaudimu nesivelti į karus užsienyje. Negana to, kad įsivėlė Irane, bent jau nuo Ukrainos reikia atsitolinti. Todėl dažnai girdėjome demonstratyvių pareiškimų, kaip jis Ukrainos nepalaiko, kaip abi šalys turi susitarti. Valstybės sekretorius Marco Rubio kelis kartus viešai pareiškė, kad „tai ne mūsų karas“.
Kita vertus, dauguma Trumpo šalininkų nuoširdžiai palaiko Ukrainą. JAV administracijoje puikiai supranta, kad leidus Rusijai paimti viršų, viso Vakarų bloko laukia didžiuliai iššūkiai. Todėl Ukrainai reikia padėti, bet kad rinkėjai to nematytų. Arba kad nelaikytų to įsitraukimu į karą.
Štai ko ėmėsi D. Trumpas. Jis susisodino Europos lyderius ir jiems pareiškė, kad gana sėdėti Amerikai ant sprando. Kol ši finansuoja visus karus iš eilės, europiečiai neskiria pakankamai lėšų net savo pačių gynybai. Ėmė grūmoti, kad jeigu Europa neskirs daugiau lėšų gynybai, Amerika juos paliks žinotis. Čia pat ir žinia dėl Ukrainos: tai ne mūsų karas, todėl jo nefinansuosime. Esate pakankamai turtingas žemynas, karas vyksta jūsų pašonėje – prašom patys ir remkite. Jei jūs neremsite Ukrainos, kodėl tai turėtume daryti mes, amerikiečiai?
Mes tieksime Ukrainai ginklus, jei už juos sumokėsite. Tada galėsite gauti visko, ko užsakysite, ne vien ką malonėdavo dovanoti Bidenas.
Europiečiams teko su tuo sutikti. Dabar jau Ukraina nurodo, kiek ir kokios ginkluotės jiems reikia, o Europos Sąjunga pagal galimybes tai perka.
Atkreipkite dėmesį, kad prezidentaujant Bidenui Zelenskis nuolat skųsdavosi ginkluotės stygiumi. Dabar jau kokius dvejus metus tyla, nebent tuo, kad trūksta amunicijos numušinėti balistines raketas.
Ukrainiečiai kovoja vieni, bet jiems vis geriau sekasi
Pirmajame karo etape šalys viešino, kiek ko patiekia Ukrainai. Šie kaskart širdingai dėkodavo už kiekvieną paramos gestą. Buvo daug tokių teatrališkų reveransų, bet padėtis fronte darėsi vis sunkesnė. Atėjus Trumpui tai pasikeitė. Mes nebegirdime, kiek kuri šalis kokios ginkluotės siunčia Ukrainai. Tik žinome, kad užsienio parama niekur nedingo. Vietoj to žiniasklaida mums sudaro įspūdį, kad ukrainiečiai kovoja vieni, ir tai daro vis sėkmingiau.
Šalys nustojo reklamuotis, kiek kuri ir kaip padeda ukrainiečiams. Apie Lietuvos paramą pastaruoju metu, galėčiau lažintis, taip pat nieko nenutuokiate. Tad ir JAV padeda slapukiškai. Žinome tiksliai, kad jie nukreipia ukrainiečių tolimuosius smūgius, didžiuliais kiekiais tiekia įvairią karinę amuniciją.
Svarbiausia tai, kad padėtis kare vis labiau sveriasi ukrainiečių pusėn. O jei taip, tuomet padėkokite Trumpui ir pasidžiaukite, kad jis nebetęsia savo pirmtako politikos.
