Ispanai išėjo į gatves. Priežastį žinote – Seuta, Ispanijos eksklavas, o tiksliau pusiau eksklavas Šiaurės Afrikoje. Po liepos pabaigoje įvykusio daugiau kaip 72 tūkst. migrantų prasiveržimo iš Maroko ramybės ten iki šiol nėra nė iš tolo. Skirtingi šaltiniai nurodo nevienodą Seutoje dar likusių migrantų skaičių – pastarosiomis dienomis kalbama apie maždaug 5–10 tūkstančių. Greta humanitarinės krizės būta ir smurto, vagysčių bei kitų incidentų, o vietos gyventojų nepasitenkinimas galiausiai išsiliejo į protestus ne tik Seutoje, bet ir žemyninėje Ispanijoje.
Vitalijus Balkus, apžvalgininkas
Įdomu tai, kad ispanai kentėjo labai ilgai. Net ir tuomet, kai žemyninėje Ispanijoje buvo pradėta masinė nelegaliai šalyje gyvenančių migrantų legalizacija, iš pradžių skaičiuota maždaug pusei milijono žmonių, gatvės iš esmės tylėjo. Galutinis paraiškų skaičius pasirodė esąs dar įspūdingesnis – beveik 1,175 milijono. Juk labai sunku atvirai priešintis ne šiaip valdžiai, o visai ideologijai, pastatytai ant „Refugees Welcome“ pamatų.
Ir jei ne Seuta, spėju, kad Ispanijos deispanizacija būtų sklandžiai vykusi toliau. Juolab kad premjeras Pedro Sánchezas, kurio atsistatydinimo dabar reikalauja ir dalis protestuotojų, visomis išgalėmis stengėsi tapti kone pasaulinio progresyvizmo ir antiimperializmo vedliu. Štai balandžio 17–18 dienomis Barselonoje buvo surengtas tarptautinis renginys skambiu pavadinimu „Global Progressive Mobilisation“ („Pasaulinė progresyvioji mobilizacija“). Jame dalyvavo daugiau kaip penki tūkstančiai įvairiausio plauko progresyvių partijų, profsąjungų ir organizacijų atstovų iš daugiau kaip 40 šalių. Pats renginys buvo pristatomas kaip pasaulio progresyviųjų jėgų telkimas prieš konservatyviąją ir kraštutinę dešinę, o iš tribūnų netrūko kritikos ir Donaldo Trumpo politikai.
Beje, smagus faktas: nedaug trūko, kad savo indėlį į šį progresyvų sambūrį būtų įnešusi ir tuometė Lietuvos premjerė Inga Ruginienė. Oficialiu 2026 m. balandžio 15 d. potvarkiu net buvo sudaryta jos vadovaujama delegacija, turėjusi vykti į Barseloną balandžio 17–19 dienomis. Vizitas neįvyko dėl atšauktų ir atidėtų skrydžių – bent jau tokią oficialią versiją BNS tuomet perdavė premjerės patarėjas, o paskelbė ir LRT. Tikrai norisi padėkoti likimui, oro eismo dispečeriams ar kam nors kitam, kas padarė taip, kad Lietuvos valdžios Nr. 2 ten vis dėlto nenuskrido. Patinka Trumpas ar nepatinka, tačiau kito tokio svorio Lietuvos saugumo garanto kaip JAV kol kas nematyti.
Na, o šiandien Pedro – nežinau kodėl, bet man jį vis labiau norisi vadinti tiesiog vardu – stovi baisiai nepatogioje pozoje. Kaip visų nuskriaustųjų vedlys jis net norėdamas negali lengvai persijungti į kovotojo su „vargšais migrantais“ vaidmenį, tačiau už sienų – piliečių minios, kurioms jau reikia ne tiek atsakymo, kas vyksta, kiek Pedro politinės galvos.
Be abejo, miniai tradiciškai galima pamėginti sumaitinti pasaką apie priešą už vartų. Taip ir atsirado Sánchezo pareiškimai, kad Rusijos ir su Izraeliu siejami tinklai skleidė dezinformaciją, prisidėjusią prie Seutos krizės ir jos eskalavimo. Maskva ir Izraelis tokius kaltinimus atmetė. Galima iš to juoktis, tačiau pats mechanizmas – vidaus krizės akivaizdoje ieškoti išorinio sąmokslininko – liūdnas ir kažkuo ima priminti XX amžiaus trečiojo dešimtmečio politines madas.
Be abejo, yra ir daugiau įdomių su Seutos krize susijusių detalių. Viena jų – ilgą laiką per šį žemės lopinėlį ėjęs milžiniškas, šimtų milijonų eurų vertės vadinamasis „netipinės prekybos“ srautas tarp Seutos ir Maroko.
Iš esmės tai buvo toleruojama kontrabanda: prekės per sieną keliaudavo be įprastų muitinės procedūrų, dažnai jas fiziškai gabendavo vadinamieji nešikai. Skirtingais metais šio verslo vertė buvo skaičiuojama nuo kelių šimtų milijonų iki maždaug pusės milijardo eurų per metus, o kai kurie vertinimai buvo dar didesni.
Marokas šią sistemą faktiškai uždarė 2019-aisiais, o 2020 m. dėl pandemijos užsidarė ir pati sausumos siena. Vėliau abi valstybės pradėjo kurti normalesnės, formalios muitinės prekybos modelį.
Tačiau tokios pilkosios zonos niekur nedingsta be pėdsakų. Dešimtmečius gyvavęs kontrabandos verslas reiškia žmones, ryšius, maršrutus ir sukauptą sienos apėjimo patirtį. Teigti, kad visa ši infrastruktūra automatiškai virto migrantų gabenimo tinklu, būtų per drąsu – tam reikėtų konkrečių įrodymų. Bet manyti, kad ilgametė šešėlinė pasienio ekonomika neturi jokios reikšmės tam, kaip lengvai organizuojami nelegalūs srautai, būtų ne mažiau naivu.
****
Patikrai naudoti šaltiniai
- Reuters, 2026-09-02 – apie protestus ir daugiau kaip 72 tūkst. migrantų patekimą į Seutą.
- AP, 2026-09-02 – apie protestus Ispanijoje, Seutos krizę ir Seutoje likusius migrantus.
- Reuters, 2026-08-31 – apie P. Sánchezo kaltinimus Rusijos ir su Izraeliu siejamiems dezinformacijos tinklams bei šių kaltinimų atmetimą.
- Ispanijos Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministerija, 2026-07-02 – 1 174 978 paraiškos dėl neeilinės legalizacijos.
- Reuters, 2026-02-26 – pirminis planas legalizuoti mažiausiai apie 500 tūkst. nelegaliai šalyje gyvenusių migrantų.
- Global Progressive Mobilisation / Socialist International, 2026-04 – renginys Barselonoje, dalyviai ir programinis pobūdis.
- Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2026-04-15 potvarkis Nr. 66 – I. Ruginienės delegacija į Barseloną.
- LRT/BNS, 2026-04-17 – vizitas atšauktas dėl atšauktų ir atidėtų skrydžių.
- El País, 2023-01-30; ankstesni Seutos ekonomikos vertinimai – apie vadinamąją „netipinę prekybą“ ir jos mastą.
Patikra tikslinta su DI ChatGPT
