Kuomet 2018 metais prieš pėsčiųjų perėjas pradėjome įrenginėti rombo ženklus, juos piešėme ne todėl, kad mieste pritrūko geometrinių figūrų. Tikslas buvo paprastas – kad vairuotojas anksčiau pamatytų pėsčiųjų perėją, o žmogus per jąpereitų sveikas ir gyvas.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Nuo 2014 metų iki rombų įrengimo prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas Kaune žuvo 17 žmonių. Vėliau beveik aštuonerius metus jose neturėjome nė vienos žūties – iki skaudžios nelaimės Jurbarko gatvėje praėjusių metų gruodį.
Artimiausiu metu šis ženklinimas turėtų atsirasti ir Klaipėdoje, kuri, pasižiūrėjusi į Kauno patirtį, pamatė, kad rombai verti dėmesio. Tačiau Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos biurokratai visokiaisbūdais bando sumenkinti šio ženklinimo naudą ir net grasina baudomis. Kaip pasakytų klasikai: kiekviena iniciatyva – baudžiama.
Kol Kauno gatves prižiūri Kauno miesto savivaldybė, tol mūsų pareiga jomis rūpintis. Jeigu naudojame priemonę, kuri padeda išvengti nelaimių, jos neatsisakysime. Kauno gatvių netvarko ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų darbuotojai –už jų būklę ir žmonių saugumą pirmiausia atsakome mes. Ir tą atsakomybę prisiimame ne popieriuje, o realiais veiksmais.
Jeigu valstybės institucijos mano, kad rombus reikia aiškiau įteisinti – tegul taip ir padaro. Kaunas dar prieš kelerius metus siūlė tokią praktiką reglamentuoti. Keista, kai metų metus niekas nesiima iniciatyvos, o paskui stebisi, kadmiestai patys ieško sprendimų. Jeigu problema yra ne rombai, o tai, kad jų nėra apraše, tai gal reikia taisyti aprašą, o ne naikinti tai, kas jau yra pasiteisinę.
Japonijoje toks ženklinimas naudojamas daugiau kaip pusę šimto metų. Net Tokijo policija jį vadina deimanto ženklu. Tikrai kiekvienam rombui ant asfalto nereikia atskiro palaiminimo iš Vilniaus.
Juokingai skamba, kai įstaigos, kurios pačios turėtų gerai pasukti galvas kaip padidinti saugumą keliuose ir tam pritaikyti teisės aktus, daro atvirkščiai. Jos baudžia savivaldybes, kurios investuoja į kompleksines saugumo priemones. Kitaip sakant savo kūrybiškumą išnaudoja ne saugumui didinti, bet išsisukinėjimui.
Svarbiausia čia ne rombo kampų skaičius ir ne tai, kieno parašas padėtas po kokiu aprašu. Svarbiausia, kad žmogus saugiai grįžtų namo.
Kaunas parduoda gerą idėją už dyką – įrengti rombus visoje Lietuvoje. Kviečiu Lietuvos miestus naudotis tuo, kas tikrai veikia, o Susisiekimo ministeriją – pagaliau suteikti tokiai praktikai aiškų teisinį pagrindą. LTSA savo ruožtu galėtųne ieškoti, ką ir kaip nubausti, o prisidėti prie žmonių gyvybių išsaugojimo.
Tai yra politiko nuomonė
