Profilaktinės sveikatos patikros leidžia ligas pastebėti anksčiau, tačiau galimybe pasitikrinti pasinaudoja ne visi. Vieniems kliūtimi tampa atstumas iki gydymo įstaigos, kitiems informacijos trūkumas, darbo laikas ar kasdieniai rūpesčiai. Tačiau ar kurdami sprendimus pakankamai dažnai paklausiame pačių žmonių, kas jiems trukdo? Šį rudenį Kauno rajone atsakymų į šį klausimą bus ieškoma pasitelkiant piliečių asamblėją. 30 atsitiktine tvarka atrinktų rajono gyventojų jau nuo rugsėjo vidurio gilinsis į situaciją, susitiks su ekspertais, diskutuos ir rengs konkrečias rekomendacijas savivaldybei.
Profilaktika vis dar nusileidžia gydymui
„Kauno rajone profilaktinę sveikatos priežiūrą vertiname plačiau nei vien dalyvavimą penkiose valstybinėse prevencinėse programose. Mums svarbu, kad gyventojai reguliariai rūpintųsi savo sveikata, profilaktiškai lankytųsi pas gydytojus, atliktų tyrimus, skiepytųsi ir naudotųsi kitomis sveikatos stiprinimo galimybėmis“, – sako Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras.
Kauno rajono duomenys rodo, kad situacija pamažu gerėja. 2023–2025 metais profilaktinių apsilankymų dalis išaugo beveik 3 procentiniais punktais. Tačiau bendras santykis vis dar nėra toks, kokio norėtųsi: 86,45 proc. visų apsilankymų pas gydytojus sudaro vizitai dėl ligos, o profilaktiniai apsilankymai – tik apie 13,5 proc.
Pasak Kauno rajono savivaldybės mero, būtent čia matoma viena didžiausių spragų: gyventojai vis dar gerokai dažniau į gydytojus kreipiasi jau susidūrę su sveikatos problema, o ne siekdami jos išvengti ar kuo anksčiau pastebėti. Tam įtakos turi ne tik paslaugų prieinamumas, bet ir informacijos, motyvacijos bei įpročio profilaktiškai rūpintis savo sveikata trūkumas.
Tačiau bendri skaičiai slepia labai skirtingas gyventojų situacijas. Kauno rajonas yra žiedinė savivaldybė, turinti ir tankiai apgyvendintų, sparčiai augančių teritorijų šalia Kauno miesto, ir gerokai atokesnių gyvenviečių. „Todėl, nors sveikatos priežiūros įstaigų tinklas rajone yra platus, ne visiems gyventojams vienodai paprasta pasiekti reikalingas paslaugas. Siekiant priartinti paslaugas prie gyventojų namų, šiais metais rajone pradeda veikti mobili ambulatorija, kuri vyks į atokesnes gyvenvietes. Taip pat aktyviai dirba slaugos paslaugas namuose teikiantys specialistai“, – komentuoja V. Makūnas.
Statistika parodo „kiek“, o gyventojų patirtys atsako „kodėl“
Ne visas priežastis, dėl kurių žmonės nepasinaudoja paslaugomis, galima pamatyti statistikoje ar institucijų turimuose duomenyse. Nacionalinės NVO koalicijos Strateginių programų ir advokacijos vadovė Gaja Šavelė pabrėžia, kad institucijų turima statistika ir ekspertinės žinios atsako į klausimus „kiek“ ir „ką“, tačiau ne visada atskleidžia, kodėl paslaugos nepasiekia konkrečių žmonių.
„Kodėl žmogus nenuėjo į konsultaciją, nesikreipė dėl pašalpos ar kodėl paslauga formaliai egzistuoja, bet realiai yra nepasiekiama – tai geriausiai mato tie, kurie su žmonėmis dirba kasdien. Tvarkingi dokumentai ir gražios ataskaitų lentelės dar nereiškia realaus pokyčio. Gyventojų ir NVO patirtis į sprendimų priėmimą atneša tikrovės patikrą – ji parodo, kur planas prasilenkia su kasdienybe, ir leidžia tai pakoreguoti dar prieš įgyvendinimą“, – teigia G. Šavelė.
Apie tokių kasdienių patirčių svarbą kalba ir Kauno rajono savivaldybės meras, pabrėždamas, kad atstumas ir susisiekimas – tik dalis problemos: „Ne mažiau svarbūs yra informacijos, motyvacijos ir pasitikėjimo klausimai. Dalis žmonių nežino, kokios nemokamos profilaktinės ar sveikatinimo paslaugos jiems priklauso, kiti vizitą atideda dėl didelio užimtumo ar sunkumų suderinti jį su darbu ir kasdieniais įsipareigojimais. Kitiems trukdo psichologiniai barjerai: baimė išgirsti nepalankią diagnozę, ankstesnė neigiama patirtis ar nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema.“
Kitas svarbus klausimas – kieno patirtys ir nuomonės apskritai pasiekia sprendimų priėmėjus. Pasak G. Šavelės, aktyviausiai savo nuomonę reiškiantys gyventojai nebūtinai atspindi tuos, kurie kasdien susiduria su didžiausiomis kliūtimis: „Rečiau girdimų žmonių įtraukimas reikalauja papildomų pastangų – vykti pas juos, sudaryti saugią aplinką, klausti kitaip ir kitu laiku, tačiau tik taip priimti sprendimai atspindi visą visuomenės paveikslą, o ne tik garsiausią jo kampą. Kuriant tokį įtraukų dialogą, svarbiu įrankiu tampa piliečių asamblėjos metodas.“
Gyventojas ne tik paslaugos gavėjas, bet ir sprendimo kūrėjas
Būtent tam, kad skirtingos gyventojų patirtys būtų ne tik išgirstos, bet ir virstų konkrečiais pasiūlymais, Kauno rajone pasirenkamas piliečių asamblėjos metodas. Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovės Eglės Jokužytės teigimu, jo vertė atsiskleidžia tuomet, kai gyventojų patirtis tampa viena iš sprendimo kūrimo dalių: „Socialiniame versle nuolat matome, kad pokyčių kūrimas prasideda nuo supratimo, ko žmogui iš tikrųjų reikia, nuo problemos pajautimo toje vietoje. Institucijos gali matyti vieną problemos pusę, paslaugų teikėjai kitą, o pats žmogus kasdienybėje susidurti su visai kitomis, labai praktinėmis kliūtimis. Todėl svarbu ne tik paklausti žmonių nuomonės, bet ir sudaryti sąlygas jiems patiems dalyvauti kuriant sprendimus.“
E. Jokužytė akcentuoja, kad piliečių asamblėjoje gyventojų vaidmuo neapsiriboja savo patirties išsakymu. Dalyviai susipažįsta su skirtingais problemos aspektais, išklauso ekspertų ir kitų suinteresuotų grupių argumentus, diskutuoja tarpusavyje ir kartu ieško sprendimų. Taip individualios patirtys tampa bendro svarstymo dalimi, o skirtingi požiūriai padeda išgryninti tai, kas svarbu ne vienam žmogui, bet platesnei bendruomenei.
„Vis tik svarbiausias tokio proceso rezultatas turėtų būti ne pati diskusija, o tai, kas po jos lieka savivaldybei. Rugsėjį prasidedanti Kauno rajono piliečių asamblėja turės labai konkretų uždavinį: išgryninti gyventojų apsvarstytas ir prioritetizuotas rekomendacijas, kaip profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugas padaryti prieinamesnes skirtingoms gyventojų grupėms. Prieš jas formuluodami dalyviai susipažins su informacija, išklausys ekspertus, diskutuos tarpusavyje ir vertins problemą iš skirtingų perspektyvų. Taigi savivaldybė gaus ne pavienes nuomones ar pageidavimų sąrašą, o bendro svarstymo metu suformuotus siūlymus. Kartu tai kuria sprendimų priėmimo kultūrą, kurioje gyventojas yra ne tik paslaugos gavėjas, bet ir sprendimo kūrėjas“, – pabrėžia E. Jokužytė.
Kauno rajono savivaldybės meras tikina, kad piliečių asamblėjos rekomendacijos nebus dokumentas, kuris pasibaigus procesui nuguls į stalčių: „Gyventojų parengti ir balsavimu patvirtinti pasiūlymai bus oficialiai pristatyti savivaldybės vadovams ir tarybai, įvertintos jų įgyvendinimo galimybės bei tam reikalingi sprendimai. Mums svarbu, kad asamblėjos rezultatai turėtų praktinę vertę. Todėl į gyventojų išskirtus prioritetus bus atsižvelgiama planuojant konkrečias priemones, vertinant jų finansavimo poreikį ir skirstant savivaldybės turimus išteklius. Žinoma, kiekvieną rekomendaciją reikės įvertinti pagal savivaldybės kompetenciją, finansines galimybes ir kitus objektyvius kriterijus, tačiau siekis yra aiškus – gyventojų pasiūlymus, kuriuos galime įgyvendinti savivaldybės lygmeniu, paversti konkrečiais sprendimais.“
