Tęsiame Kauniečiams.lt publikacijų ciklą apie mūsų miesto tarpukario modernizmo architektūrą. Šiuo metu rekonstruojamas Kauno centrinis paštas – vienas ryškiausių tarpukario modernizmo ir tautinio stiliaus sintezės pavyzdžių Lietuvoje, stovintis Laisvės alėjoje 102.
Idėja pastatyti modernius centrinius pašto rūmus Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, kilo dar 1924 m. Statybos prasidėjo 1930 m. – Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių jubiliejiniais metais. 1929 m. paskelbtą konkursą laimėjo inžinierius ir architektas Feliksas Vizbaras (nors anksčiau projektą buvo parengęs ir Pašto valdybos inžinierius Kleopas Gaigalis). Inžinerinę dalį tvarkė Jonas Kriščiukaitis.
Rūmai pastatyti 1930–1931 m., atidaryti 1932 m. sausio 2 d. Statybos kainavo apie 1,5 mln. tuometinių litų, dar apie 250 tūkst. litų išleista įrengimui ir dekorui. Pastatas iškart tapo reprezentaciniu laikinosios sostinės objektu – moderniu, funkcionaliu ir drauge tautiškai įkvėptu.
Iki 2019 m. jame veikė Lietuvos paštas. Vėliau pastatas perduotas Kultūros ministerijai; šiuo metu jame kuriamas Nacionalinis architektūros institutas (rekonstrukciją planuojama baigti apie 2027 m.). Objektas yra kultūros paminklas, pažymėtas Europos paveldo ženklu ir patenka į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip „Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra 1919–1939“.
Penkių aukštų pastatas pasižymi simetrišku fasadu, granito cokoliu, puskolonėmis prie pagrindinio įėjimo, lenktais juostiniais langais (būdingas ankstyvojo Kauno modernizmo bruožas) ir plokščiu stogu, kuris anuomet tarnavo ir kaip terasa. Tai vienas pirmųjų funkcionalizmo požymių Lietuvoje, derinamas su tautinio stiliaus elementais – geometriniais ornamentais, primenančiais liaudies juostas ar medžio drožinių imitacijas cemente.
Interjere ypač įspūdinga erdvi operacijų salė: keraminių plytelių grindys su austų audinių raštais, Kazio Šimonio tapybos darbai, Petro Kalpoko (ir sūnaus) nutapyti 103 Lietuvos pašto ženklai bei Vilniaus, Klaipėdos ir kitų miestų herbai. Vestibiulyje – lenta su visų prie statybos prisidėjusių žmonių ir firmų vardais. Pastate buvo modernūs liftai, patogios darbo vietos ir net dušai darbuotojams. 1935 m. fasade buvo įmontuotas elektrinis laikrodis.
Feliksas Vizbaras (1880–1966) – vienas svarbiausių tarpukario Kauno architektų, baigęs studijas Rygoje. Jis dirbo Susisiekimo ministerijos vyresniuoju inspektoriumi. Centrinis paštas – vienas ryškiausių jo kūrinių, kuriame sąmoningai derino modernizmo principus (erdvė, šviesa, funkcionalumas) su tautinio stiliaus ieškojimais. Kiti žymesni jo darbai – „Pažangos“ rūmai, automatinė telefonų stotis, gyvenamieji namai Kaune ir kt.
Kauno centrinis paštas – ne tik funkcinis statinys, bet ir simbolis: modernios, savarankiškos Lietuvos valstybės siekis derinti pažangą su nacionaline tapatybe. Jis iki šiol išlieka vienu gražiausių ir reikšmingiausių tarpukario Kauno architektūros objektų.
