Kauno technologijos universiteto (KTU) dizainerių komanda vaikų vizijas pavertė sprendimais I tipo diabetu sergantiems pacientams. Apie edukacinę gertuvę, troškulio diagnozę ir socialinio dizaino svarbą pasakoja kūrybinio projekto partnerės – KTU dizaino krypties magistrantūros studentė Justina Klėjūtė, Performatyvaus dizaino asociacijos narė Olesė Kekienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Profilaktinės medicinos katedros vedėja doc. dr. Auksė Domeikienė.
Kauno „Herojaus“ mokykloje vykusiame tarptautiniame hakatone moksleiviai kūrė inovacijas, palengvinančias I tipo diabetu sergančių vaikų kasdienybę. Viena iš jų – „Dia Bottle“ – gertuvė, kaip nešiojamas pirmosios pagalbos rinkinys. KTU dizaino centro komanda turėjo vaikišką eskizą paversti veikiančio produkto prototipu. Komandą konsultavo sergančiųjų artimieji – su ligos padariniais kasdien susiduria ir jie.
Rezultatas – modifikuota populiari „Stanley“ gertuvė – didesnės talpos, vienu metu talpinanti ir vandenį, ir skystos gliukozės gėrimą, tereikia perkelti šiaudelį į norimą talpą. Ledų formos skyreliai ir striukės kišenės – kasdienei sergančiųjų amunicijai: gliukomačiui, gliukomačio juostelėms, baterijoms, gliukozės tabletėms.
Mažinti gėdą
Vienas pagrindinių projekto tikslų – mažinti socialinę įtampą, kurią sergantieji patiria viešose erdvėse, padėti jaunimui perlipti nepatogumo, gėdos, baimės jausmus ir edukuoti visuomenę apie šią itin dažną sveikatos būklę.
O kodėl gertuvė? I tipo diabetu sergantiems vaikams vandens gėrimas labai svarbus. „Padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje, inkstai nepajėgia jos reabsorbuoti ir grąžinti į kraują – atsiranda nenumalšinamas troškulys, netenkama daug skysčių“, – teigia A. Domeikienė.
„Gydymas šiandien gana modernus: yra glikemijos sensoriai, nebereikia reguliariai atlikti dūrių. Bet troškulio valdymas vis dar labai svarbus – jeigu vaikas nevartoja pakankamai skysčių, tai būklę gali pasunkinti. Bet vaikai žaidžia ir užsižaidžia, kartais savęs nepastebi, nejaučia, tad gertuvė yra geras priminimas“, – sako LSMU docentė.
„Viena sergančio vaiko mama minėjo ir gertuvės psichologinę naudą. Kai kurie sergantys vaikai mokykloje patiria daug nerimo, tad atsigėrimas veikia ir raminančiai“, – konsultacijas su vaikais ir jų artimaisiais prisimena gertuvės dizaino bendraautorė J. Klėjūtė.
Sekant Gen Z tendencijas
Projekte sukurtos gertuvės estetika – pažįstamų prekės ženklų mišinys. „Mūsų auditorija buvo 13–18 metų moksleiviai, tad gilinomės į šios amžiaus grupės trendus. Pamišimas dėl „Stanley“ – viena iš praeitų metų socialinių tinklų bangų. Apvalūs „Starbucks“ gėrimų dangteliai ir kokteiliai nedingsta iš interneto kultūros.
O mintis prijungti „North Face“ pūkinę striukę, šiandien vieną populiariausių Gen Z mados simbolių, kilo eksperimentuojant su medžiagomis. „Pradėjome nuo gertuvės dėklo idėjos – papildomų kišenių, kuriose tilptų įvairūs priedai. Tačiau daugelis audinių neatlaikė techninių reikalavimų: praleisdavo karštį, kuris kenkia prietaisams, ar nebuvo pakankamai sandarūs. Galiausiai išbandėme neperšlampamą striukės audinį ir kamšalą – derinys puikiai išpildė reikalavimus“, – dizaino sprendimus aiškina J. Klėjūtė.
Komanda siekia, kad būtina kasdienė gertuvė taptų mėgstamu, asmeniniu, išskirtiniu aksesuaru, o ne medicininiu objektu, ir skatintų pokalbius tarp pačių vaikų. Tačiau, kalbant apie jaunąją kartą ir sveikatos sutrikimus, neretai pasigirsta nuomonė: jaunimui trūksta dėmesio, tai prisigalvoja ligų. Tad ar verta kurti madingą aksesuarą ligai?
„Mano brolis serga diabetu, tad mačiau iš arti – anksčiau, dar jaunesnis, jis cukrų matuodavosi mokyklos tualete, kad tik nesusidurtų su vaikų klausimais“, – prisimena studentė. O viena mama pasakojo, kad paauglei dukrai prieš einant į mokyklą kildavo panikos atakos. Taigi mažinti stigmą – būtina.
Vaikams, kuriems gėda, gertuvė padės geriau įsimaišyti minioje tarp tų, kurie kasdien tokias nešiojasi. O tie, kurie gėdos ar nepatogumo nejaučia, tampa savotiškais ambasadoriais ir papasakoja bendraamžiams apie jiems visiškai nežinomus procesus.
Dizaino atsakomybė
Produkto prototipas buvo pristatytas ir dizaino renginyje Kopenhagoje, ir vaikams Kaune. „Jei atvirai, aš ilgokai prieštaravau tiems trendiniams dalykams, – juokiasi J. Klėjūtė. – Tačiau dizaino bendruomenė sureagavo labai teigiamai. Tikslą skatinti diskusijas tikrai išpildėme.
O rezultatų pristatymo vaikams bijojau daug labiau – čia juk pačių vaikų idėja, jaučiau atsakomybę jos pernelyg neiškreipti, kad tai būtų ne tik mūsų darbas, bet ir jų. Vaikams patiko – sakė, nešiotųsi tokią gertuvę.“
Justinos portfolio tai ne pirmas su gėrimais susijęs projektas – pramoninės inžinerijos dizaino bakalauro baigiamajam darbui ji kūrė nešiojamąjį kavos virimo aparatą.
„Bakalauro projektas buvo mažiau emocingas – orientuotas į didesnius pardavimus, prieinamesnę kainą, pranašumą prieš konkurentus. Aišku, visuomet galvoji apie vartotojo komfortą – dizaineriai kuria žmonėms. Bet kurdamas įprastus daiktus supranti, kad žmonės be jų tikrai gali gyventi. O šiame projekte mintis, kad bent vienam žmogui iš tiesų padėsiu, suteikia didžiulę emocinę ir dvasinę vertę“, – pabrėžia viena iš kūrėjų.
Fizinis ir emocinis troškulys
A. Domeikienės teigimu, troškulys – labai svarbus indikatorius diagnozuojant I tipo cukrinį diabetą: „Greta paprastai eina ir dažnas, gausus šlapinimasis, labai didelis alkis ir svorio kritimas. Tai klinikiniai simptomai, būtent jie ir pastebimi ligos pradžioje“, – įspėja LSMU docentė.
II tipo cukrinio diabeto klinikiniai simptomai nebūna tokie akivaizdūs, bet troškulys taip pat gali būti indikatorius – tad, varginant šiai būsenai, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Tačiau II tipo diabetui itin svarbi prevencija: sveika mityba, fizinis aktyvumas, skysčių vartojimas.
Dalyvaujamojo dizaino praktikė, menininkė Olesė Kekienė I tipo diabetu serga jau daugiau nei 30 metų. Jos teigimu, troškulys diabeto kontekste ne vien fizinis – tai ir sudėtingų kasdienių aplinkybių kuriama frustracija. „Viename iš dizaino projektų, kurį vykdėme per pandemiją, išryškinome diabeto pacientus vienijančias būsenas: dominavo troškulys, kaltė, nuovargis ir nuolatinės emocinės sūpynės tarp didelės kontrolės ir savęs ignoravimo – saldumynų valgymo, cukraus kiekio kraujyje nesekimo“, – pasakoja O. Kekienė.
„Gydytojai ne kartą yra sakę: dažnai visi medikamentai būna suteikti, bet žmogaus sveikata vis tiek eina prastyn. Dažniausias trukdis yra būtent psichologinis ir emocinis: baimės, nusivylimas, liūdesys, atskirtis, vienatvė. Kadangi yra daug dedamųjų, kurias reikia suvaldyti, ir daug nežinomųjų, tau tiesiog dažnai nesiseka. Galiausiai apima abejingumas – nebenori prisižiūrėti, nors turi visas galimybes“, – patirtimi dalinasi pašnekovė.
Kūrybiniai vaistai ir sveikatos kultūra
Tad kaip juokingų gertuvių kūrimas, vaidmenų žaidimai ar dar vienos kūrybinės dirbtuvės gali numalšinti diabeto sukeltą dvasinį troškulį?
„Sergančiojo šeimos nariai tikrai nori, kad jų artimasis būtų sveikas, bet galbūt nesilaiko tokio paties gyvenimo būdo. Nenorėdami nieko blogo, neretai jie tampa teisėjais, kyla tarpusavio įtampa, – pastebi O. Kekienė. – Meninės intervencijos gali tas skirtingas grupes minkštai sujungti, leisti sukurti visai kitokius ryšius žaidžiant ir tuo pačiu išryškinant asmeninės savivokos momentus: „O ką aš galiu padaryti?“
Tiek kūrybinius eksperimentus, tiek vandenį į kasdienę rutiną sveika įtraukti visų sveikatos būklių žmonėms. „Labai daug mokslinių tyrimų patvirtino įvairių lėtinių ligų sąsajas būtent su nepakankamu skysčių vartojimu ir sveikatos būklės pagerėjimą jų vartojant pakankamai“, – tvirtina A. Domeikienė.
Gydytoja džiaugiasi, kad vandens gėrimas tampa įprasta kultūrine patirtimi – tiek namuose, tiek kavinėse. „Kai mūsų organizmas ištroškęs, jis duoda signalą „aš labai noriu valgyti“. Žmogus pasijunta alkanas, bet iš tikrųjų yra ištroškęs. Jeigu nenumalšiname troškulio, galime suvalgyti labai didelį maisto kiekį, kol pagaliau atsigeriame. Tai atsiliepia ir svorio valdymui, ir savijautai.“
Jaustis pamatytai
Nešiotis gertuves daugelis jau įpratome. O ar bendruomenės renginiai taip pat gali veikti prevenciškai?
O. Kekienė prisipažįsta: „Kai pradėjau pasakoti kitiems apie savo būklę, pajutau, kad nebegaliu ir nebenoriu prastai elgtis su savo kūnu. Pradėjau atidžiau prisižiūrėti, pagerinau mitybą, cukraipagerėjo. Man atrodo, viskas susiję su tuo, kad „jautiesi pamatyta“. Kiekvienam žmogui svarbu būti išgirstam, suprastam, priimtam. Dizainas ir menas tikrai turi galią išryškinti tuos momentus, juos aktualizuoti. Pagrindinė kūrybos galia – vesti gerovės link.“
Tad numalšintas troškulys – savotiška ramybės, išsipildymo būsena visų sveikatos tipų žmonėms.
„Kaunas pilnas kultūros“ informacija.
