Būsto įsigijimas dažnai yra vienas didžiausių finansinių sprendimų žmogaus gyvenime, todėl klausimas „ar tikrai galiu sau tai leisti?“ yra visiškai natūralus. Tačiau atsakymo ne visada pakanka ieškoti vien skaičiuoklėje – nuosavi namai žmonėms siejasi su saugumu, savarankiškumu, noru susikurti stabilumą ir baime suklysti. Kaip atskirti racionalų finansinį atsargumą nuo sprendimą stabdančio nerimo, aiškina „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė ir psichologė Jovita Kriukelytė.
„Prieš perkant būstą svarbu atsakyti ne tik į klausimą, kokią paskolos sumą galite gauti, bet ir kokią įmoką galėtumėte stabiliai ir saugiai mokėti. Reikėtų įsivertinti pajamas, turimus įsipareigojimus, santaupas, būsimą finansinį rezervą ir tai, kaip paskola paveiktų kasdienį gyvenimą. Būstas neturėtų tapti sprendimu, dėl kurio žmogus nuolat gyvena įtampoje“, – sako L. Žukovė.
Nerimas nebūtinai yra blogas ženklas
Psichologės J. Kriukelytės teigimu, nerimas prieš perkant būstą gali būti naudingas, jei paskatina atsakingai įvertinti rizikas, rinkti informaciją, skaičiuoti, konsultuotis ir lyginti skirtingus variantus. Vis dėlto, jei žmogus jau turi pakankamai informacijos, tačiau sprendimą vis tiek nuolat atideda, verta savęs paklausti, ar jį vis dar stabdo finansinė logika, ar veikiau baimė suklysti.
„Jei, nepaisant surinktos informacijos ir objektyviai gerų galimybių, sprendimas nuolat atidedamas, ieškoma vis naujų priežasčių laukti, o kiekvienas atsakymas sukelia dar daugiau klausimų, tikėtina, kad sprendimą stabdo ne finansinė logika, o baimė. Bijoma patirti nesėkmę, padaryti klaidą, nusivilti savimi dėl priimto sprendimo. Taip pat baimę gali kelti ilgalaikis finansinis įsipareigojimas ar tai, jog tapsi priklausomas nuo banko, darbdavio ir pan. Todėl kartais neveikimas atrodo saugesnis nei rizika suklysti“, – sako J. Kriukelytė.
Kai faktus pakeičia blogiausi scenarijai
Vienas ženklų, kad nerimas ima trukdyti objektyviai vertinti situaciją – sprendimą pradeda lemti ne faktai, o blogiausi įmanomi scenarijai. Rizikas apsvarstyti būtina, tačiau jos neturėtų tapti vieninteliu argumentu nieko nekeisti.
„Nerimas pradeda trukdyti objektyviai vertinti situaciją tada, kai žmogus ima remtis ne faktais, o katastrofiniais scenarijais: „o jeigu neteksiu darbo“, „o jeigu kainos kris“, „o jeigu padarysiu didžiausią gyvenimo klaidą“. Nors tokius scenarijus taip pat reikia apsvarstyti, svarbu, kad katastrofizavimas netaptu vieninteliu motyvu“, – sako psichologė.
L. Žukovės teigimu, prieš priimant sprendimą verta ne tik pasitikrinti, ar bankas galėtų suteikti paskolą, bet ir pačiam įsivertinti, kaip įmoka atrodytų kasdienybėje. Būsto biudžete turėtų atsirasti ne tik pradinis įnašas ir mėnesio įmoka, bet ir komunalinės išlaidos, draudimas, turto vertinimas, notaro mokesčiai, įrengimas, remontas bei finansinis rezervas.
„Dažna klaida – planuoti būstą pagal didžiausią teoriškai galimą paskolos sumą. Tačiau saugesnis kelias yra skaičiuoti nuo mėnesio įmokos, kurią žmogus galėtų mokėti neatsisakydamas būtinųjų išlaidų ir nelikdamas be santaupų. Bankas vertina kliento galimybes atsakingai, bet ir pačiam žmogui svarbu suprasti, kokia įmoka jam būtų ne tik galima, bet ir komfortiška“, – pažymi „Luminor“ banko ekspertė.
Aiškus planas padeda atgauti kontrolę
Aiškus finansinis planas gali sumažinti emocinę įtampą, nes miglotą baimę pakeičia konkretūs skaičiai ir veiksmai. Pasak J. Kriukelytės, svarbu apgalvoti ne tik palankiausią scenarijų, bet ir tai, ką žmogus darytų susidūręs su sunkumais.
„Aiškus planas stiprina žmogaus kompetencijos ir kontrolės jausmą. Kai žmogus tik miglotai įsivaizduoja savo finansines galimybes, vaizduotė dažnai užpildo spragas pačiais blogiausiais scenarijais. Konkretūs skaičiai, konsultacijos su banko ar finansų specialistais ir objektyvus savo biudžeto įvertinimas leidžia emocijas papildyti faktais. Tai nereiškia, kad nerimas išnyks, tačiau jis taps aiškesnis ir tokiu būdu kontroliuojamas“, – sako psichologė.
Praktikoje tai reiškia kelis scenarijus: kaip biudžetas atrodytų šiandien, kiek laiko santaupų pakaktų laikinai sumažėjus pajamoms ir kokia paskolos įmoka leistų išlaikyti finansinį rezervą.
Būstas nėra tik finansinis sprendimas
Būsto pirkimas paliečia ne tik pajamas ar paskolos sąlygas. Pasak psichologės, nuosavas būstas daugeliui tampa savarankiškumo, saugumo, pasiekimų ar naujo gyvenimo etapo simboliu, todėl sprendimui įtakos gali turėti ir šeimos istorija, visuomenės lūkesčiai ar noras jaustis „susitvarkius gyvenimą“.
„Būstas žmogui reiškia kur kas daugiau nei nekilnojamąjį turtą. Tai susiję su vienu svarbiausių žmogaus poreikių – saugumu, priklausymu ir vietos pasaulyje kūrimu. Finansinis įsipareigojimas yra tik viena emocinio krūvio dalis. Kartu veikia ir simbolinė reikšmė: nuosavi namai dažnai suvokiami kaip suaugusio, savarankiško žmogaus ženklas. Daugelis žmonių yra perėmę šeimos ar visuomenės įsitikinimą, kad tam tikrame amžiuje „reikia turėti savo būstą“. Tuomet sprendimas tampa ne tik finansinis, bet ir susijęs su savo verte bei sėkmės vertinimu“, – teigia J. Kriukelytė.
L. Žukovės teigimu, nepaisant to, planuojant būstą svarbu atsiremti ne į aplinkinių spaudimą ar palyginimus, o į realią asmeninę situaciją. Vienam žmogui tinkamas sprendimas gali būti pirkti dabar, kitam – dar kurį laiką taupyti, mažinti turimus įsipareigojimus ar rinktis kuklesnį pirmąjį būstą.
„Svarbiausia, kad sprendimas būtų pagrįstas ne baime atsilikti nuo kitų, o aiškiu supratimu, ką galite sau leisti šiandien ir kaip tai paveiks jūsų finansinį saugumą ateityje. Būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, todėl ramiau jaustis padeda ne tobulo momento laukimas, o aiškus planas, finansinis rezervas ir sąžiningas savo galimybių įsivertinimas“, – apibendrina L. Žukovė.
