
Kartais tris ELTA žinutes sudėti į vieną vaizdą sunkiau negu parašyti ketvirtą. Skaitomos atskirai jos lyg ir prieštarauja viena kitai: Vokietijos kancleris skelbia besąlygiškos draugystės eros pabaigą, Pentagonas svarsto mažinti pajėgas Europoje, o Donaldas Trumpas tuo pat metu giriasi pažanga steigiant nuolatinę JAV bazę Lenkijoje. Prieštaravimas išnyksta tik suvaldžius kontekstą.
Vokietija kalba apie draugystės eros pabaigą
Berlynas, rugsėjo 18 d. (dpa-ELTA). „Besąlygiškos transatlantinės draugystės“ era artimiausioje ateityje greičiausiai baigėsi, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Kalbėdamas savo Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) rinkimų kampanijos renginyje prieš sekmadienį Berlyne vyksiančius rinkimus, F. Merzas sakė, kad Europa tapo „politinės pozicijos pokyčio kitoje Atlanto pusėje“ liudininke.
Europos ir Jungtinių Valstijų santykiai pablogėjo, kai 2025 m. pradžioje į Baltuosius rūmus grįžo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Kilo dideli ginčai dėl Grenlandijos ateities, muitų ir NATO finansavimo.
F. Merzas anksčiau šiais metais sukėlė D. Trumpo įniršį, kai pareiškė, kad Iranas „žemina“ Vašingtoną kare.
Tačiau kancleris pažymėjo, kad pasikeitusi Vašingtono pozicija sukūrė galimybę, kuria reikia pasinaudoti.
„Mums jau seniai reikėjo prisiimti didesnę atsakomybę už save“, – sakė jis ir atkreipė dėmesį į jo vyriausybės sprendimą padidinti išlaidas gynybai.
F. Merzas taip pat kalbėjo apie Vokietijos ekonomikos atsigavimą. „Brendame iš krizės“, – nurodė jis ir pabrėžė, kad šiais metais numatomas apie 1,3 proc. augimas.
„Išlipome iš šios smunkančios arba stagnuojančios ekonomikos duobės“, – teigė jis, tačiau primygtinai tvirtino, jog vis dar reikia reformų.
Pentagonas svarsto mažinti pajėgas
Varšuva, rugsėjo 18 d. (ELTA). Pentagonas svarsto iš Europos išvesti apie 25 tūkst. JAV karių, o pagal vieną iš scenarijų jų skaičius galėtų būti sumažintas iki 40 tūkst., ketvirtadienį pranešė JAV televizija „NBC News“, kurią cituoja „TVP World“.
Remiantis dviem šaltiniais, iš Europos taip pat galėtų būti išgabenti orlaiviai, laivai ir kita karinė technika, o labiausiai šie pokyčiai gali paveikti Vokietiją, Italiją ir Ispaniją.
Pabrėžiama, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. JAV pajėgų Europoje vadas ir NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichas penktadienį turėtų pateikti pirminį vertinimą JAV gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui.
Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80 tūkst. JAV karių, iš jų apie 10 tūkst. – Lenkijoje.
Karių skaičiaus mažinimą gali apriboti JAV Kongresas
Galimybė taip smarkiai sumažinti JAV karių skaičių Europoje sukėlė abiejų partijų įstatymų leidėjų susirūpinimą. „NBC News“ citavo vieną Kongreso narį respublikoną, kuris pareiškė, kad 25 tūkst. karių išvedimas būtų „visiškai nepriimtinas“.
„Rusų pigiai neatgrasysi“, – pridūrė įstatymų leidėjas.
Paaiškinama, kad pagal 2026 m. metinį gynybos politikos įstatymą Pentagonas negali naudoti tam tikrų lėšų tam, kad JAV karių skaičius Europoje ilgiau kaip 45 dienas būtų mažesnis nei 76 tūkst., nebent aukšto rango gynybos pareigūnai pirmiausia pateiktų Kongresui saugumo vertinimus ir patvirtinimus, o po to praeitų 60 dienų laikotarpis.
Dalis pajėgų galėtų būti perkelta arčiau Rusijos
„NBC News“ duomenimis, pagal svarstomus scenarijus galėtų būti mažinamos JAV oro, jūrų ir sausumos pajėgos, o dalis karių ir karinių pajėgumų galėtų būti perkelta į arčiau Rusijos esančias NATO šalis Rytų Europoje.
Galutinė rekomendacija P. Hegsethui turėtų būti pateikta iki lapkričio 6 d.
Kaip skelbta, JAV karinių pajėgų dislokavimo Europoje peržiūra pradėta birželį D. Trumpo administracijai siekiant, kad sąjungininkės žemyne prisiimtų daugiau atsakomybės už savo konvencinę gynybą.
Apie Pentagono svarstymus pranešta kitą dieną po to, kai JAV prezidentas pareiškė, kad steigiant nuolatinę JAV kariuomenės bazę Lenkijoje padaryta „didelė pažanga“, o jei planas bus įgyvendintas, jos vieta gali būti paskelbta „labai greitai“.
Lenkijai žadama nuolatinė JAV bazė
Vašingtonas ir Varšuva, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad buvo padaryta „didelė pažanga“ steigiant amerikiečių karinę bazę Lenkijoje, Varšuvai prieš tai pranešus, jog šiuo klausimu ji derasi su Vašingtonu.
„Dėl drąsios mano draugo Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio lyderystės daroma didelė pažanga steigiant JAV karinę bazę Lenkijoje“, – socialiniuose tinkluose teigė D. Trumpas.
„Jei tai įvyks, vieta bus paskelbta labai greitai. Tai bus istorinis žingsnis mūsų puikiam JAV ir Lenkijos aljansui“, – pridūrė jis.
D. Trumpas apie tai paskelbė nepaisant to, kad jo administracija pradėjo oficialią savo karinio buvimo Europoje peržiūrą, kuri pakurstė sąjungininkų nuogąstavimus, jog ji gali sumažinti savo pajėgų apimtis Europos šalyse.
Tačiau Lenkija, kuri ribojasi su Ukraina ir Rusija NATO rytiniame flange ir gynybai skiria apie 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto, stengiasi sustiprinti JAV buvimą savo teritorijoje.
„Esame pasirengę toliau dėti pastangas, kad sustiprintume bendradarbiavimą gynybos srityje: rimtai, atsakingai ir visada kartu“, – tinkle „X“ pažymėjo K. Nawrockis.
„Galiu jus patikinti, kad Lenkijos vyriausybė darys viską, jog parinktų geriausią įmanomą vietą JAV karinei bazei“, – akcentavo jis.
K. Nawrockis yra konservatyvus D. Trumpo sąjungininkas; pernai jis lankėsi Baltuosiuose rūmuose. Šio vizito metu D. Trumpas pasiūlė atsiųsti daugiau JAV karių į Lenkiją.
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis rugpjūčio mėnesį sakė, kad jo šalis su Jungtinėmis Valstijomis aptaria galimybę įsteigti nuolatinę JAV bazę jos teritorijoje.
„Jau baigėme pradinį proceso etapą, jau nekalbant apie politinę valią, kuri buvo pareikšta seniai“, – visuomeniniam transliuotojui TVP teigė P. Zalewskis.
Lenkijoje šiuo metu dislokuota beveik 10 tūkst. JAV karių, tačiau beveik išimtinai rotacijos principu.
Vašingtonas pažėrė aštrios kritikos kai kurioms Europos šalims, neleidusioms JAV pajėgoms pasinaudoti NATO bazėmis jų teritorijoje per karą su Iranu.
JAV gynybos sekretorius P. Hegsethas taip pat pagrasino sumažinti savo šalies indėlį į Aljanso biudžetą, jei tam tikros valstybės nevykdys praėjusiais metais NATO viršūnių susitikime Hagoje prisiimtų įsipareigojimų.
Tame viršūnių susitikime NATO sąjungininkės įsipareigojo iki 2035 m. saugumo išlaidoms skirti mažiausiai 5 proc. savo BVP, įskaitant 3,5 proc., skiriamus vien karinėms išlaidoms.
Trys žinutės ir viena kryptis
Iš pirmo žvilgsnio vaizdas painus. Vieną dieną girdime apie galimą 25 tūkst. ar net 40 tūkst. JAV karių sumažinimą Europoje, kitą – apie nuolatinę bazę Lenkijoje. Tačiau mažinti bendrą pajėgų skaičių ir kartu stiprinti rytinį flangą galima vienu metu.
Amerikiečiai gali trauktis iš Vokietijos, Italijos ar Ispanijos, dalį likusių pajėgų perkelti arčiau Rusijos ir rotacinį buvimą Lenkijoje pakeisti nuolatiniu. Karine prasme tai logiška. Ispanijoje JAV pajėgos reikalingos Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų kryptims, tačiau tiesioginė Rusijos grėsmė šiandien yra Lenkijoje ir Baltijos regione. Lenkija taip pat yra pagrindinis karinės paramos Ukrainai koridorius.
Todėl mažiau amerikiečių visoje Europoje būtų nerami žinia. Mažiau jų Ispanijoje ar Vokietijoje, bet daugiau Lenkijoje – Lietuvai veikiau gera žinia. Tai reikštų ne paprastą pasitraukimą, o JAV karinio svorio centro perkėlimą iš saugesnio užnugario į NATO rytinį flangą.
Izoliacionizmas su išlygomis
Dabartinį JAV izoliacionizmą, kaip ir istorinį, būtų klaidinga suprasti vien kaip nenorą kištis į Europos reikalus. Rūpi Vašingtonui tai, kas čia vyksta. Visada rūpėjo.
Vašingtonas pirmiausia reikalauja, kad sąjungininkai adekvačiai dalyvautų savo pačių gynyboje. Amerika Europoje lieka, tačiau nebenori viena apmokėti jos saugumo ir reikalauja, kad sąjungininkai būtų ne globotiniai, o pajėgūs partneriai.
Trumpas šį principą pateikia sandorio kalba. Valstybė, kuri daugiau skiria gynybai, stiprina kariuomenę ir politiškai sutaria su Vašingtonu, gali tikėtis daugiau amerikiečių dėmesio. Lenkija šį egzaminą laiko gerokai rimčiau nei daugelis senųjų NATO narių.
Čia yra ir pavojus. NATO patikimumas remiasi ne vien sąskaitų pasidalijimu. Sąjungininkai turi iš anksto žinoti, kad įsipareigojimai galioja nepriklausomai nuo prezidentų simpatijų ar vienos dienos politinio sandorio. Reikalavimas europiečiams daugiau mokėti yra pagrįstas. Nuolatinis neapibrėžtumas dėl to, ar Amerika apskritai ateis į pagalbą, jau silpnina atgrasymą.
Ką tai reiškia Lietuvai
| Pokytis | Galima nauda | Rizika |
| Pajėgos slenka į Lenkiją | Trumpesnis pastiprinimo kelias į Baltijos šalis ir Suvalkų koridorių. | Viena bazė nepakeičia visos Europos logistikos bei rezervų. |
| Europa daugiau moka | Didesnės kariuomenės ir mažesnė priklausomybė nuo vienos valstybės. | Išlaidos savaime negarantuoja politinės valios ir pasirengimo. |
| JAV mažina bendrą skaičių | Likę pajėgumai gali būti išdėstyti arčiau realios grėsmės. | Sumažėję rezervai apsunkintų ilgą karą ar kelias krizes vienu metu. |
Trumpai tariant, Lietuvai svarbu ne vien suskaičiuoti, kiek amerikiečių karių liks Europoje. Reikia žiūrėti, kokie tai pajėgumai, kur jie bus dislokuoti, kaip greitai galės pasiekti Baltijos regioną ir ar politinis sprendimas juos panaudoti bus patikimas.
Dar vienas europietiškas prieštaravimas
Tuo metu pas mus Kaune Laisvės alėja žygiuoja Palestinos arabų rėmėjai, tarp kurių matome ir LGBT teisių gynėjų. Apie šią keistą politinę kaimynystę jau rašyta straipsnyje Kas vienija gėjus ir islamistus.
Čia reikia tikslumo. Palestiniečių rėmėjas savaime nėra Irano draugas, kaip Izraelio kritikas savaime nėra Rusijos sąjungininkas. Tačiau paradoksas lieka: dalis Vakarų kairiųjų ir LGBT aktyvistų remia politinius judėjimus, kuriuos globoja Iranas – režimas, persekiojantis homoseksualius žmones, remiantis Rusiją ir ginkluotas islamistų organizacijas.
Dažniausiai tai nėra sąmoninga sąjunga su Teheranu. Veikiau selektyvus moralinis matymas: „engiamojo“ etiketė užgožia klausimą, kokias vertybes remiamasis pats išpažįsta ir kas jį ginkluoja. Europoje tuo pat metu reikalaujama amerikiečių saugumo garantijų, protestuojama prieš Ameriką ir palaikomos jėgos, kurių rėmėjai padeda Rusijai kariauti prieš Ukrainą.
Kontekstaskartais keičia išvadą
Atlantinis solidarumas ne išnyksta, o darosi sąlyginis, sandorinis ir nevienodas. Vakarų Europa raginama pati mokėti už savo saugumą,
Lenkijai žadama amerikiečių bazė, o Ukraina tebekariauja ir krauju moka už laiką, kurį Europa ilgai švaistė. Trys atskiros agentūrų žinutės sukuria triukšmą.
Sudėtos į vieną vaizdą jos rodo gana aiškią kryptį: Amerika ne tiek palieka Europą, kiek reikalauja, kad Europa pagaliau taptų visaverte savo pačios gynybos dalyve. O Vokietijos kancleris gal norėtų trečio dujų vamzdžio su GAZPROM?




























