„Strasbūre, po ilgų ir sudėtingų derybų, Europos Parlamente priėmėme rezoliuciją dėl liepos pabaigoje Seutoje įvykusios migracijos krizės,” – rašo socialiniame tinkle FACEBOOK Eueopos parlamento narys nuo Laisvės partijos Dainius Žalimas.
Lietuvai šiame sprendime ypač svarbu, kad griežtai pasmerkėme ne tik masinį neteisėtą sienos kirtimą iš Maroko, bet ir ir migracijos naudojimą kaip hibridinio karo priemonę. Taip pat nedviprasmiškai pakartojome, kad Seuta ir Melilja yra Ispanijos ir kartu ES miestai. Dėl suvereniteto ir teritorinio vientisumo jų atžvilgiu, kaip ir dėl visų kitų ES valstybių, jokia forma negali būti diskutuojama.
Antra, pareikalavome išsamaus tyrimo, ar prie krizės prisidėjo kiti valstybiniai ar nevalstybiniai veikėjai. Žinoma, pirmiausiai čia turėjome omenyje Maroką ir galimą jo institucijų sąmoningą pagalbą nelegaliems migrantams ar bent jau tyčinį neveikimą jų nestabdant. Ispanijoje jau vyksta teisminis tyrimas dėl galimo išpuolio prieš šalies teritorinį vientisumą.
Tačiau kritikos sulaukė ne tik Marokas. Rezoliucijoje išreiškėme susirūpinimą ir dėl Pedro Sanchezo vyriausybės vykdytos plataus masto migrantų statuso įteisinimo politikos. Dėl to paprašėme Europos Komisijos įvertinti, kokį poveikį tokio pobūdžio politika gali turėti kitoms ES valstybėms ir visai Šengeno erdvei. Svarbu suprasti, kad Europos Sąjungoje turime derinti sprendimus ir vienos valstybės migracijos politika negali būti formuojama ignoruojant pasekmes kitoms.
Dar vienas svarbus dalykas – nuo birželio 12 d. jau taikomas naujasis ES Migracijos ir prieglobsčio paktas, tad paraginome Ispaniją naudotis visomis jo suteikiamomis galimybėmis: nuo patikrų ir prieglobsčio procedūrų pasienyje iki veiksmingo asmenų, neturinčių teisės likti ES, grąžinimo. Europos Komisija jau skyrė Ispanijai 114,7 mln. eurų skubios pagalbos. Dabar svarbu, kad šios lėšos būtų tinkamai panaudotos krizei suvaldyti.
Galiausiai, rezoliucijoje tiesiogiai paminėta Lietuva ir kitos valstybės, susidūrusios su instrumentalizuota migracija. Daug diskusijų sukėlė raginimas didinti europinį finansavimą išorės sienų apsaugos infrastruktūrai, stiprinti „Frontex“ pajėgumus ir užtikrinti, kad hibridinių grėsmių atveju pagalba būtų suteikiama nedelsiant, tačiau šias nuostatas pavyko išlaikyti.
Manau, ši rezoliucija atspindi svarbų pokytį Europos požiūryje į migraciją. Priešingai nei bando įteigti radikali dešinė, dauguma europinių partijų puikiai supranta, kad išorės sienų apsauga ir veiksminga migracijos kontrolė yra vieni svarbiausių klausimų. Tam ir turime naująjį Migracijos ir prieglobsčio paktą, stipriname „Frontex“, numatome daugiau lėšų sienų apsaugai ir reikalaujame veiksmingesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis.
Europos migracijos politikos problemas reikia spręsti stiprinant jos veiksmingumą, o ne griaunant pačią Europos vienybę, nuo kurios priklauso mūsų gebėjimas tas problemas spręsti.
