LRT tarybai antradienį ketinant nagrinėti su visuomeninio transliuotojo generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene susijusį klausimą, dalis Tarybos narių pasisako už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas viešai. Mane glumina, kad net pats klausimas kyla. Ypač turint omeny, kokios biudžeto eilutės vartojamos.
Tomas Čyvas
Gerai, kad reikalas svarstomas antradienį, nes pirmadienį turgūs nedirba. Turguje visada galima susitarti.
Iš visko, kas vieša, galutinį sprendimą – ar įsislaptinti – Taryba priims prieš pradėdama posėdžiauti. Balsų dauguma. Susės ir nubalsuos. Tai kiek keista ir man, kaip piliečiui, nelabai priimtina.
„Pagal Tarybos darbo reglamentą, Taryba prieš pradedant posėdį nusprendžia Tarybos darbotvarkėje esančių klausimų viešumo ar neviešumo pagrindimą. Tai mes darome po įsigaliojusių LRT įstatymo pataisų. Tai mes tą svarstysime“, – Eltai sakė LRT tarybos pirmininkas M. Jurkynas.
Tuometr reglamentas blogas, manau. Kitados tokio Siaurusevičiaus nuotykius elektros skydinėje rinkimų naktį aptarinėjome ir taryba tokiu pat reglamentu vadovaudamasi išvijo kolegas, nes… nereikia viešinti. Nacionalinis transliuotojas prieš viešumą – jau keistai prieštasringa.
Savo ruožtu neseniai pareigas eiti pradėjusi Tarybos narė Liudvika Meškauskaitė teigė asmeniškai pritarianti, kad su generaline direktore susijęs klausimas būtų svarstomas viešai. Vis tik pastaroji ragina nepainioti klausimo svarstymo ir balsavimo dėl jo.
„Aš asmeniškai tai visada esu už viešumą, tai nežinau, kaip Taryba nuspręs“, – Eltai sakė L. Meškauskaitė.
„Balsavimas ir svarstymas yra du skirtingi dalykai. (…) Balsavimas, tai aš manau, kad tikrai neturėtų būti viešas. (…) O svarstymas – tai kodėl ne? Aš tai visada už viešumą. Bet nuspręs Taryba“, – kalbėjo ji.
Tuo metu Tarybos narė Daiva Daugirdienė tikino jau informavusi Tarybą, kad pritaria viešam šio klausimo nagrinėjimui.
„Taip, aš pritariu. Tai aš jau parašiau į paštą LRT tarybos, kad pritariu viešai“, – sakė D. Daugirdienė.
Tiesa, ji taip pat teigė nematanti pagrindo pripažinti M. Garbačiauskaitę-Budrienę padarius darbo pareigų pažeidimą.
„Aš manau, negalėjo, nes yra netgi raštas tas pats Seimo Audito komitetui paties Mindaugo Jurkyno pasirašytas dėl to pavardžių neviešinimo, ir tai buvo lygiai tas pats, ką darė generalinė direktorė. Taigi, manau, ji niekaip nenusižengė“, – teigė Tarybos narė.
Viešam klausimo svarstymui pritaria ir LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis. Pasak jo, tai būtų logiška atsižvelgiant į paties nagrinėjamo klausimo pobūdį.
„Pritariu, nes argumentacija labai paprasta – kadangi apskritai pats klausimas yra dėl skaidrumo ir viešumo duomenų pateikimo. Tai visiškai logiška, kad toks klausimas dėl skaidrumo ir viešumo, būtent LRT tam tikrų sutarčių ir jų duomenų pateikimo, irgi būtų svarstomas viešai“, – Eltai teigė D. Jastramskis.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad Generalinė prokuratūra nustatė pažeidimą, tačiau neįvardijo konkretaus už jį atsakingo asmens.
„Prokuratūra įvardijo pažeidimą, bet neįvardijo konkretaus asmens, kas atsakingas. Tai šiuo atveju apie konkretų asmenį tikrai dabar negalima būtų kalbėti, bet kas atsakingas, tai reikės situaciją nagrinėti dar“, – sakė D. Jastramskis.
ELTA primena, kad klausimas dėl LRT generalinės direktorės galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo yra įtrauktas į antradienį vyksiančio Tarybos posėdžio darbotvarkę.
Savo ruožtu pati M. Garbačiauskaitė-Budrienė kreipėsi į Tarybą prašydama šį klausimą nagrinėti viešai. Ji teigia, kad mėginimas jai pripažinti darbo pareigų pažeidimą yra neteisėtas tiek procedūrine, tiek turinio prasme.
Generalinė prokuratūra dar birželį buvo nustačiusi pažeidimų dėl LRT viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose neatskleistų fizinių asmenų – paslaugų tiekėjų – duomenų. Liepos pradžioje LRT taryba vienbalsiai įpareigojo administraciją pašalinti prokuratūros nustatytus pažeidimus ir pateikti paaiškinimą dėl jų priežasčių.
Kaip skelbta, Seimas birželį priėmė LRT įstatymo pataisas, kuriose numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Dauguma įstatymo pataisų nuostatų įsigalios po kelių metų, bet nauja LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka pradėjo veikti iš karto, kai buvo pasirašytas teisės aktas.
Pati polemika yra gana prieštaringa. Daug kalbų pačio nacionalinio transliuotojo eteryje apie tai, jog viskas, kas susiję su minėtais tyrimais, yra tik rusų sąmokslas, norint užvaldyti LRT.
Skamba grėsmingai. Tik nerandama jokių patikimų duomenų apie tai, išskyrus analitikų linkčiojimus vieni kitiems pačioje gerai valdiškai apmokamoje LRT studijoje bei politinėse aplinkose.
