Ryga, rugsėjo 20 d. (LETA-ELTA). Baltijos šalių karinis saugumas gerokai sustiprėjo NATO parengus aiškią strategiją ir tvirtus veiksmų planus, be to, padaryta didelė pažanga sprendžiant logistikos klausimus, interviu Latvijos naujienų agentūrai LETA pabrėžė NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vado pavaduotojas generolas leitenantas Johnas Meadas.
„Baltijos šalys dabar yra daug geriau apsaugotos, nes turime aiškią strategiją – Euroatlantinės erdvės atgrasymo ir gynybos koncepciją (DDA) – ir aiškius veiksmų planus“, – kalbėjo J. Meadas.
Jis pabrėžė, kad Aljansas ne tik parengė naujus regioninius planus ir peržiūrėjo ankstesnius, bet ir suderino šiuos planus su nacionalinio lygmens planavimu. J. Meado nuomone, tai yra vienas svarbiausių DDA aspektų.
„Plėtojame šias karinių pajėgumų vystymo kryptis – būdus, kaip kartu ginti kiekvieną žemės metrą, – ir tai yra bendros, vis labiau integruotos pastangos. Kartu vykdome bendrą stebėjimą – jis taip pat vykdomas pagal DDA, kaip mūsų kasdienių atgrasymo pastangų dalis“, – sakė britų generolas leitenantas.
Dvi naujos operacijos
NATO Jungtinių pajėgų vadavietės vado pavaduotojas pridūrė, kad reaguojant į naujas grėsmes pradėta operacija „Baltic Sentry“ yra dar vienas šios koncepcijos pavyzdys.
„Tai labai svarbi ir sėkminga operacija, o Latvija joje atlieka labai svarbų vaidmenį. Nuo operacijos pradžios daugiau povandeninių kabelių nutraukimo incidentų nebuvo“, – teigė jis.
Generolas pridūrė, kad dar vienas toks pavyzdys – oro erdvės gynybos operacija „Eastern Sentry“.
„Imamės išties ryžtingų veiksmų ir turime labai tvirtus planus. Šiuo metu šaliname pajėgumų spragas, toliau integruojame ir telkiame pajėgumus bei kartu treniruojamės“, – pažymėjo J. Meadas.
Generolas pripažino, kad šiuo metu karinėje srityje vyksta revoliuciniai pokyčiai, todėl NATO turi ir toliau prisitaikyti prie šių pokyčių, kartu išlaikydama atgrasymą, o toks požiūris jau tapo norma. Pasak jo, NATO turi veikti vis sparčiau ir jausti tam tikrą nepasitenkinimą dėl šiuo metu vis dar nepakankamo reakcijos greičio.
J. Meadas pridūrė, kad vienas strateginių Latvijos iššūkių yra geografinio gylio trūkumas (atstumas nuo galimos fronto linijos iki gyvybiškai svarbių šalies centrų – ELTA), o NATO šį iššūkį neutralizuoja. Jo nuomone, vienas esminių šio požiūrio elementų yra Baltijos regiono, Baltijos šalių ir visų 32 NATO valstybių parama šiam procesui, nes strateginiu, operaciniu ir taktiniu požiūriu tai Baltijos šalims yra itin svarbu.
Pažanga logistikos srityje
NATO Jungtinių pajėgų vadavietės vado pavaduotojas pabrėžė, kad sprendžiant logistikos klausimus padaryta didžiulė pažanga.
„Dabar Baltijos šalys yra daug vieningesnės, o jų planai – geriau suderinti. Taip buvo ne visada. Šiuo metu NATO ir valstybių narių planai šioje srityje koordinuojami daug glaudžiau. Su visu tuo dabar dirbame, treniruojamės ir praktiškai tikriname savo planus“, – sakė J. Meadas.
Jis pridūrė, kad po kelių savaičių per pratybas bus išbandytas tiesioginis ryšys su nacionaliniais operacijų centrais ir modeliuojami scenarijai, siekiant užtikrinti, kad Aljansas būtų pasirengęs įgyvendinti savo planus.
„Be to, inovacijų lygis Baltijos šalyse yra labai įspūdingas. Mokslas, technologijos ir inovacijos čia atlieka svarbų vaidmenį. Tai taip pat sritys, kuriose pirmaujate gynybos pramonėje“, – pabrėžė J. Meadas.
Tikina, kad Baltijos šalims nereikia daugiau užsienio karių
Jis nemato poreikio Baltijos šalyse dislokuoti daugiau užsienio karių. Vietoj to būtina reguliariai rengti pratybas, kad NATO pajėgos galėtų veikti pagal planą. Kitąmet per pratybas „Steadfast Defender“ bus išbandytas dalies NATO pajėgų dislokavimas.
„Turime stiprinti ir išbandyti faktinį pajėgų dislokavimą, kad patikrintume savo logistikos ir paramos tinklus. Mano nuomone, tai labai svarbu siunčiant atgrasymo signalą – turime įtikinamai parodyti, kad gebame sustiprinti savo pajėgas. Gynybinis Aljansas visada siekia deeskaluoti padėtį, tačiau turime pademonstruoti savo pajėgumus. Manau, kad mūsų pajėgų dydis yra pakankamas, tačiau turime tai patvirtinti ir parodyti“, – sakė J. Meadas.
Jis reikšmingu žingsniu pavadino pirmąją bendrą Vokietijos ir Nyderlandų operaciją, per kurią šios šalys ėmėsi vadovaujamo vaidmens vykdant NATO budrumo priemones ir kasdienes atgrasymo bei gynybos operacijas Latvijoje ir Estijoje.
„Manau, kad esame gerai pasirengę įgyvendinti šį planą. Kalbant apie pajėgas, visiškas jų dislokavimas dar rengiamas. Kai kuriems planams visiškai parengti prireiks kelerių metų“, – aiškino generolas.
Išskyrė Latvijos stiprybes
Pasak J. Meado, šiuo metu daug dėmesio skiriama NATO ryšių ir informacinėms sistemoms bei duomenų panaudojimui – sritims, kuriose Latvija iš tiesų yra stipri. Kaip vieną iš iššūkių jis išskyrė užpuoliko nustatymą, taip pat pažymėjo, kad bepiločių orlaivių naudojimas iš esmės keičia karines operacijas.
„Mūsų jutikliai ir sistemos šiuo metu stiprina šį nuolatinį oro gynybos planą, ir tai yra labai svarbu. Manau, kad tai pagrindinės sritys, į kurias turime sutelkti dėmesį. Latvija tai žino“, – sakė J. Meadas.
„Svarbiausia yra mūsų vienybė. Mes sujungiame savo valstybių pajėgumus. Negalime pasiduoti baimei. Grėsmės nuolat keičiasi, karinėje srityje vyksta revoliucija, tačiau kartu su tuo susitvarkome. Esame vieningi. Nėra dialogo tarp NATO ir valstybių narių – vyksta dialogas tarp mūsų visų, ir būtent tai aiškiai parodo Aljanso stiprybę“, – pabrėžė NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vado pavaduotojas.
