Kritimo apsaugos sistemos ant stogų ir angaruose: kada jų reikia ir kaip jos parenkamos

Stogo apžiūra, ventiliacijos įrenginių aptarnavimas, saulės elektrinės priežiūra ar lėktuvo korpuso darbai angare – visais šiais atvejais darbuotojas dirba aukštyje, kur viena klaida gali baigtis tragiškai. Vis dėlto daugelyje pramoninių pastatų kritimo apsauga sprendžiama laikinai: virve, pririšta prie ko papuola.

Kritimai iš aukščio išlieka viena pagrindinių sunkių nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių Lietuvoje – 2025 m. dėl jų žuvo 3 ir sunkiai susižalojo 46 darbuotojai (VDI duomenys). Nuolatinės kritimo apsaugos sistemos – horizontalios vedlinės ir inkaravimo taškai pagal LST EN 795 – leidžia darbuotojui saugiai judėti visu darbo maršrutu, nuolat būnant prisisegusiam.

Toliau apžvelgiama, kokios sistemos naudojamos, kaip jos parenkamos ir kokių reikalavimų reikia laikytis jas eksploatuojant.

Kada kritimo apsauga būtina

Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai įpareigoja darbdavį įvertinti kritimo riziką ir pirmiausia taikyti kolektyvines apsaugos priemones – turėklus, atitvarus, apsauginius tinklus. Kai jų įrengti neįmanoma ar nepakanka, naudojamos asmeninės apsaugos nuo kritimo sistemos.

Tipinės situacijos pramoniniuose ir logistikos pastatuose:

• plokštieji stogai su įrenginiais, kuriuos reikia aptarnauti;

• stoglangiai ir šviesos juostos, pro kurias galima prasmegti;

• angarai, kuriuose dirbama ant orlaivių ar aukštos technikos;

• krovos rampos ir pakrovimo platformos;

• antresolės ir technologinės platformos;

• aukšti stelažai, prie kurių dirbama keltuvu.

Pagrindiniai sistemų tipai

Horizontalios vedlinės

Lankstus lynas, įtemptas tarp tvirtinimo taškų. Darbuotojas prisisega prie slankiklio ir juda išilgai visos linijos neatsisegdamas. LST EN 795 tokią sistemą priskiria C tipo inkaravimo įrenginiams. Tinka ilgiems maršrutams – stogo kraštams, angaro sijoms.

Standžiosios bėgių sistemos

Vietoj lyno – metalinis bėgis. Jų įlinkis minimalus, todėl kritimo atveju laisvo kritimo atstumas mažesnis. Dažnai naudojamos virš transporto priemonių ar orlaivių, kur po darbuotoju mažai laisvos vietos.

Pavieniai inkaravimo taškai

Tinka, kai darbas vyksta konkrečiose vietose, pavyzdžiui, prie vieno įrenginio ant stogo.

Asmeninės priemonės

Sistemą sudaro ne tik inkaravimas, bet ir darbuotojo įranga:

• viso kūno saugos diržai (LST EN 361);

• jungiamieji lynai su smūgio slopintuvais (LST EN 355);

• savaime įtraukiami kritimo stabdymo įtaisai (LST EN 360);

• jungtukai (LST EN 362).

Kaip parenkama sistema

Vienas svarbiausių skaičiavimų – laisvo aukščio (angl. clearance) įvertinimas. Jei po darbuotoju per mažai vietos, net ir teisingai prisisegęs žmogus kritimo metu gali atsitrenkti į žemiau esantį paviršių. Todėl kiekvienam objektui sistema turi būti projektuojama individualiai.

Praktinis pavyzdys: orlaivių angaras

2025 m. Karmėlavoje, „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ (KAMS) orlaivių aptarnavimo angare, buvo suprojektuotos ir sumontuotos kritimo apsaugos vedlinės. Tokiuose objektuose sistema turi leisti technikams judėti virš orlaivio korpuso, netrukdyti angaro vartams ir kranams, o tvirtinimo taškai turi būti suderinti su pastato konstrukcija. Tai geras pavyzdys, kodėl standartinis katalogo sprendimas retai tinka be pritaikymo.

Eksploatacija ir patikros

Sumontuota sistema turi būti prižiūrima:

• prieš kiekvieną naudojimą darbuotojas apžiūri asmenines priemones ir matomas sistemos dalis;

• periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, kompetentingas asmuo patikrina inkaravimo įrenginius ir asmenines apsaugos priemones, kaip numato LST EN 365 ir gamintojų instrukcijos;

• po kiekvieno kritimo sistemos elementai, perėmę apkrovą, išimami iš naudojimo iki patikros;

• dokumentuojama – pildomas patikrų žurnalas, prie įėjimo į stogą pateikiama sistemos schema.

Taip pat būtina, kad darbuotojai būtų apmokyti naudotis įranga – netinkamai prisegtas ar sureguliuotas diržas gali neapsaugoti.

Dažniausios klaidos

• prisisegama prie vamzdynų, ventiliacijos ar kitų tam neskirtų konstrukcijų;

• sistema sumontuota, bet į stogą nėra saugaus priėjimo;

• nenumatytas laisvas aukštis po darbuotoju;

• nėra sistemos dokumentacijos ir patikrų įrašų;

• naudojamos pasenusios ar pažeistos asmeninės priemonės.

Dažniausi klausimai

Ar galima naudoti tą pačią sistemą keliems darbuotojams?

Galima, jei sistema suprojektuota ir sertifikuota tokiam vartotojų skaičiui. Leistinas vienu metu prisisegusių žmonių skaičius turi būti nurodytas dokumentacijoje ir ženklinime.

Ar kolektyvinės priemonės gali pakeisti vedlines?

Kai kuriais atvejais taip. Pavyzdžiui, turėklai palei stogo kraštą gali visiškai pašalinti kritimo riziką. Teisės aktai kolektyvines priemones iškelia pirmiau asmeninių, todėl jos svarstomos pirmiausia.

Kiek laiko tarnauja vedlinė?

Tinkamai prižiūrima nerūdijančio plieno sistema tarnauja daugelį metų, tačiau jos tinkamumą turi patvirtinti periodinės patikros. Asmeninių priemonių tarnavimo laiką nurodo gamintojas.

Ar reikalingas darbuotojų mokymas?

Taip. Darbuotojai turi mokėti apžiūrėti įrangą, teisingai prisisegti ir žinoti, ką daryti įvykus kritimui – pakibęs žmogus turi būti išgelbėtas per trumpą laiką.

Kur kreiptis

Kritimo apsaugos sistemų projektavimas reikalauja ir konstrukcijų, ir darbų aukštyje patirties. Lietuvoje šiuos darbus atlieka Preneta – įmonė, projektuojanti ir montuojanti vedlines bei inkaravimo sistemas pramoniniuose pastatuose, angaruose ir logistikos objektuose. Ta pati komanda atlieka ir kitus sandėlių saugos darbus – nuo stelažų patikrų iki apsaugų montavimo, todėl vieno rangovo pakanka visam objektui.

Dėl objekto įvertinimo galima kreiptis tel. +370 6 999 4338 arba el. paštu info@preneta.lt. Pasiruošimui naudinga turėti stogo ar angaro brėžinius, aptarnaujamų įrenginių vietas ir informaciją apie tai, kiek darbuotojų vienu metu dirba aukštyje.

KAUNIEČIAMS.LT NAUJIENLAIŠKIS

Svarbiausios naujienos tiesiai į jūsų el. paštą

Aktualiausios naujienos, renginiai ir svarbiausi įvykiai – vienoje vietoje.

Sutinku su privatumo politika