Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic“ gavo pirmąją 140 mln. eurų finansavimo dalį pagal JAV Niujorko pietinės apygardos bankroto teismo sprendimą, naujienų agentūrai LETA patvirtino „airBaltic“ viešųjų ir politinių ryšių vadovas Augustas Zilbertas.
Oro linijų bendrovė anksčiau nurodė, kad ši finansavimo dalis bus panaudota „airBaltic“ veiklos tęstinumui užtikrinti ir finansinio restruktūrizavimo procesui įgyvendinti.
Šiuo finansavimu kartu su bendrovės pagrindinės veiklos pinigų srautais numatoma padengti bendrovės poreikius vykstant procedūrai pagal JAV Bankroto kodekso 11-ąjį skyrių. Bendrovė agentūrai nepateikė išsamių finansavimo panaudojimo sąlygų, įskaitant sąlygas, susijusias su konkrečiu turtu ir sandoriais.
Tuo metu, remiantis preliminariu JAV Niujorko pietinės apygardos bankroto teismo sprendimu, „airBaltic“ panaudos daugiau kaip pusę, arba 78,925 mln. eurų, pirmosios finansavimo dalies, užtikrintos vykstant procedūrai pagal 11-ąjį skyrių, orlaiviams ir varikliams išpirkti.
Nutartyje nurodoma, kad 78,925 mln. eurų iš pirmosios finansavimo dalies, iš viso siekiančios 140 mln. eurų, „airBaltic“ panaudos visiems įsipareigojimams „Export Development Canada“ ir „Axiom Baltic Services“ padengti. Šie įsipareigojimai siekia 71,666 mln. eurų, o prie šios sumos dar prisideda sukauptos palūkanos, komisiniai ir kiti mokesčiai. Šie įsipareigojimai užtikrinti „airBaltic“ orlaiviais, atsarginiais varikliais ir skrydžių treniruokliu.
Planuojama, kad padengus įsipareigojimus šį turtą bus galima įkeisti naujiems skolininko valdomo turto finansavimo (DIP) kreditoriams.
Planuojama įkeisti aštuonis „Airbus A220-300“ orlaivius, septynis atsarginius „Pratt & Whitney“ variklius, „Airbus A220“ skrydžių treniruoklį, atsarginių dalių atsargas, prekių ženklus ir intelektinę nuosavybę, angarus, nekilnojamąjį turtą ir mokymų infrastruktūrą, gautinas sumas ir kitą bendrovės turtą.
„airBaltic“ finansų direktorius Vitoldas Jakovlevas trečiadienį, rugsėjo 16 d., laidoje „Kas vyksta Latvijoje?“ patvirtino, kad daugiau kaip pusė, arba per 70 mln. eurų, bus panaudota aštuoniems orlaiviams ir septyniems varikliams išpirkti.
Iš viso „airBaltic“ iš finansuotojų gavo įpareigojantį įsipareigojimą suteikti 350 mln. eurų naujo finansavimo (DIP), skirto bendrovės likvidumui ir veiklai užtikrinti vykstant procedūrai pagal 11-ąjį skyrių.
350 mln. eurų finansavimą organizuoja investicijų bendrovė „Strategic Value Partners“, o lėšas skiria „Barclays“, „Hayfin Capital Management“, „Morgan Stanley“, „Oaktree Capital Management“ ir „Strategic Value Partners“. Finansavimas skiriamas dalimis, o restruktūrizavimui tęsiantis bus galima gauti papildomų lėšų, laikantis finansavimo sąlygų ir, kai reikia, gavus papildomą teismo pritarimą.
Kaip skelbta, rugpjūtį „airBaltic“ obligacijų turėtojai pritarė palūkanų mokėjimų pagal artimiausius du obligacijų mokėjimo terminus kapitalizavimui ir kelioms kitoms priemonėms, suteikiančioms bendrovei daugiau lankstumo įgyvendinant atnaujintą verslo planą.
„airBaltic“ grupės pajamos pernai, palyginti su 2024 m., išaugo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų. Grupės nuostoliai pernai sudarė 44,337 mln. eurų – 2,7 karto mažiau nei 2024 m.
2025 m. oro linijų bendrovė iš viso skraidino 5,2 mln. keleivių – 1 proc. daugiau nei 2024 m.
Praėjusią vasarą Vokietijos nacionalinė oro linijų bendrovė „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininke. Šiuo metu Latvijos vyriausybei priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ – 10 proc., Danijos verslininkui ir finansiniam investuotojui Larsui Thuesenui priklausančiai bendrovei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams – 0,01 proc.
Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 41,819 mln. eurų.
