Ir vėl pasakojame apie Kauno modernizmo architektūros istoriją. K. Donelaičio gatvėje 73 stovintys rūmai – vienas ryškesnių Kauno tarpukario modernizmo ir racionalizmo architektūros pavyzdžių. Šiandien čia veikia Kauno technologijos universiteto (KTU) centriniai rūmai, o pastatas nuo 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir priklauso Europos paveldo ženklu pažymėtiems Kauno modernizmo objektams.
Žemės bankas – stambiausia nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio kreditavimo įstaiga – įsteigtas 1924 m. Vyriausybės iniciatyva. Bankas teikė trumpalaikes, vidutinės ir ilgalaikes paskolas ūkininkams, kooperatyvams ir žemės ūkio įmonėms. Naujam reprezentaciniam pastatui parinktas sklypas pačiame miesto centre, greta Vienybės aikštės ir Karo muziejaus. Pastatas buvo projektuotas 1933 m., statytas 1933–1935 m. Atidarytas 1935 m. Rytų korpuso dalyje iki Antrojo pasaulinio karo veikė ir Užsienio reikalų ministerija. Vokiečių okupacijos metais čia įsikūrė srities komisariatas. Pokariu pastatas perduotas Kauno universitetui, o nuo 1951 m. priklausė Kauno politechnikos institutui, o šiandien čia yra KTU centriniai rūmai (čia veikia ir universiteto muziejus). Pastate išlikęs originalus banko seifas, kuriame dabar saugomi universiteto archyvai.
Pastatas pusiau atviro („U“ raidės formos) plano: pagrindinis šiaurinis korpusas ir šoniniai rytų bei vakarų sparnai formuoja vidinį kiemą. Keturių aukštų su mansarda, pusrūsiu ir rūsiu. Architektūra santūri, be gausių istorizmo ornamentų – dominuoja aiškios geometrinės formos, ritmiški langai, plokščias stogas (parapetas beveik jį slepia). Tai būdinga ketvirtojo dešimtmečio bankų architektūrai, kai linijos pradėjo artėti prie racionalizmo bei funkcionalizmo.
Interjeras taip pat santūrus: akcentuota šviesa, erdvė ir higiena – atsisakyta gausių gipsinių puošmenų, kad būtų lengviau palaikyti švarą. Fasade išlikę bareljefai su valstiečių galvomis, primenantys banko žemės ūkio paskirtį.
Pastatą projektavo Karolis Reisonas (latviškai Kārlis Reisons, 1894–1981) – vienas produktyviausių ir žymiausių tarpukario Kauno architektų. Jis taip pat sukūrė Prisikėlimo bažnyčios projektą, prisidėjo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir kitų svarbių objektų. Kartu su juo dirbo inžinierius Pranas Markūnas, o skulptūrinius elementus kūrė Bernardas Bučas.
