Seimas nusprendė iš naujo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos vetuotus Medžioklės įstatymo pakeitimus dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje.
Seimas 2023 m. gruodžio 13 d. priėmė Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis buvo nutarta įtvirtinti draudžiamas ir leidžiamas medžioklėje naudoti priemones ir įrankius. Pagal priimtas pataisas, medžioklėje naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, buvo sutarta leisti naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Kitus gyvūnus medžioti su naktiniais optiniais taikikliais būtų draudžiama. Pasak pasiūlymo rengėjų, ribotas naktinio matymo taikiklių naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo, leistų efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru.
Pasak Respublikos Prezidento patarėjos Agnės Jakstienės, šalies vadovo vertinimu, įstatymo priėmimo motyvai yra nepakankamai svarūs, o įtvirtintas teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas nepagrįstam laukinės gyvūnijos skurdinimui.
„Afrikinio kiaulių maro plitimą išties įmanoma sustabdyti medžiojant šernų pateles ir tokiu būdu mažinant šernų populiacijos gausą, tačiau ir dabar galiojantis teisinis reguliavimas sudaro tam reikalingas prielaidas. Šernų sumedžiojimas nėra limituojamas nei medžioklės sezonu, nei jų skaičiumi. Remiantis Aplinkos apsaugos departamento rašte pateikiama informacija, teisėtai sumedžiotų šernų patelių skaičius pastaraisiais metais yra pakankamai didelis, o afrikinio kiaulių maro plitimas gali būti sėkmingai valdomas naudojant tradicinius medžioklės įrankius ir priemones“, − Seimo posėdyje sakė šalies vadovo patarėja. Be to, pasak jos, kiaulių maro plitimą galima kontroliuoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, tveriant šernų judėjimą ribojančias tvoras, ribojant papildomą šernų šėrimą, taip pat, esant reikalui, pasitelkiant papildomas finansines paskatas.
A. Jakstienė atkreipė dėmesį, kad nors naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje yra įteisintas ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau daugumoje valstybių naktinių taikiklių naudojimas grindžiamas individualaus leidimo pagrindu. „Tai reiškia, kad leidimas naudoti naktinius taikiklius medžiojant gyvūnus paprastai išduodamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgus į tokias reikšmingas aplinkybes, kaip tam tikros gyvūnų rūšies populiacijos dydis, ligų plitimas, kitų priimtinų alternatyvių valdymo priemonių nebuvimas ir panašiai. Tuo tarpu įstatymo numatytas leidimas naudoti naktinius taikiklius formuluojamas iš esmės ne individualaus, o bendrojo leidimo pagrindu. Tai yra šis punktas, išskyrus jame nurodytas leidžiamų medžioti gyvūnų rūšis, nenumato jokių naktinių taikiklių naudojimą ribojančių sąlygų“, − pastebėjo Respublikos Prezidento patarėja.
Ji taip pat pažymėjo, kad medžioklinių šaunamųjų ginklų su naktiniais taikikliais naudojimas krašto apsaugos tikslais nebūtų efektyvi priemonė ginant valstybę nuo ginkluoto užpuolimo, šaunamųjų ginklų su naktiniais taikikliais naudojimas medžioklėje nėra tapatus šių priemonių naudojimo karo sąlygomis, kai taikiniai yra ne laukiniai gyvūnai, o priešo pajėgoms priklausantys kariai, karinė technika ir kiti objektai. Tiesa, Ukrainos patirtis akstyvojo0je karo fazėje byloja visiškai priešingai.
Už siūlymą svarstyti šį įstatymą iš naujo balsavo 76 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu – 45 parlamentarai. Toliau grąžintas įstatymas bus svarstomos pagrindiniu paskirtame Kaimo reikalų komitete. Galutinis balsavimas dėl šio klausimo numatomas kovo 14 d.
****
Seime ir viešojoje erdvėje jau kelintą kartą atgyja diskusija dėl naktinio matymo prietaisų medžioklėje naudojimo teisėtumo. Kai kurie žalieji raunasi plaukus dėl to, kad legalizavimu esą pasinaudos brakonieriai, o medžiotojai sukioja pirštus ties smilkiniais. Dar diskutuojama, ar prietaisų legalizavimas nepasitarnautų nacionaliniam saugumui karo atveju?
