Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Finansai
  • Kriminalai
  • Gyvenimas
  • Sportas
  • Video
  • Apklausos
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Finansai
    • Kriminalai
    • Gyvenimas
    • Sportas
    • Video
    • Apklausos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

KTU mokslininkė: informaciniame kare grumiamasi dėl žmonių protų

  • 2022-07-29
  • kaunieciams.lt
  • Kaunas, Kauno rajonas, Miestas, Mokslas, Pasaulis, Technologijos

„Informacinis karas visada egzistavo. Skirtumas tik toks, kad šiandien, dėl interneto sklaidos, to karo aukomis galime tapti kiekvienas“, – teigia Kauno technologijos universiteto tyrėja Rasa Kasperienė. Skaitmenine humanitare save įvardijanti mokslininkė ne vienerius metus socialiniuose tinkluose tyrinėjanti radikaliai dešinei priskiriamas grupes teigia, jog kalbėjimasis su šiais žmonėmis – ilgas ir daug pastangų kainuojantis darbas.

Rasa Kasperienė KTU
Rasa Kasperienė

Rusijos karas prieš Ukrainą visą pasaulį privertė pamatyti informacinio karo, kurį ši šalis kariauja – net ir prieš savo žmones – mastus. Įvairių šaltinių duomenimis, pavasarį karą Ukrainoje palaikė daugiau nei pusė Rusijos gyventojų. Kita vertus, šiuos rezultatus vertinti sudėtinga, nes neįmanoma žinoti, ar gyventojai į apklausas atsakė sąžiningai.

„Būdų apibrėžti informacinį karą yra labai daug, tačiau jis visada susijęs su netikromis, melagingomis žiniomis, propaganda. Šiame kare kovojama dėl žmonių protų, siekiant laimėti kiek galima daugiau sau palankių taškų“, – sako R. Kasperienė, viena iš KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įsteigto kibernetinio saugumo tyrimų centro „FrogLab“ tyrėjų.

Pasak jos, melagingos informacijos paveiktam asmeniui labai sudėtinga įrodyti, jog tai, kuo jis ar ji tiki yra netiesa. Beje, net ir Rusijoje teisinga informacija – pasiekiama, ją gauti įmanoma.

„Mano atliktas radikalios dešinės grupuočių „Facebook“ socialiniame tinkle tyrimas parodė, kad kone pusė nuorodų, kuriomis tose grupės dalijamasi, yra naujienos iš įprastos žiniasklaidos. Tačiau, atkreipus dėmesį, kokiame kontekste ta žinute dalijamasi, kaip į ją reaguojama, pamatai, jog dažnu atveju, informacija suvokiama iškreiptai, ja nepasitikima“, – paaiškina R. Kasperienė.

Socialinio „burbulo“ sienas pramušti įmanoma

Liepos pradžioje paskelbti duomenys iš 40 pasaulio šalių rodo, kad visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida skirtingose šalyse labai nevienodas. Europiečiai žiniasklaida pasitiki labiau nei amerikiečiai, televizija ir radiju pasitikima labiau nei internetinėmis naujienomis. Suomiai žiniasklaida pasitiki labiausiai – net 70 proc., o amerikiečiai – mažiausiai (vos 26 proc. mano, jog žinios yra patikimos). Kiek anksčiau atlikti tyrimai rodo, jog socialinėmis medijomis pasitikima mažiau, nei žiniasklaida, o jauni žmonės yra apskritai skeptiški naujienų atžvilgiu.

R. Kasperienė sutinka, jog žiniasklaidai informaciniame kare tenka didžiulė atsakomybė. Beje, ji mano, jog Lietuvos žiniasklaida elgiasi pakankamai korektiškai. Štai nesena istorija dėl tranzito iš Kaliningrado srities išaiškinimo, jos nuomone, Lietuvoje buvo komentuojama atsakingai, pasveriant kiekvieną žodį.

„Dėl komercinių portalų specifikos neretai pernelyg užaštrinamos antraštės; vis dėlto, palyginus su tuo, ką aš skaitau populiariuosiuose pasauliniuose portaluose, krypstančiuose į radikalią dešinę, lietuviška žiniasklaida atrodo labai nuosaikiai“, – teigia tyrėja, prisipažindama, kad neseniai teko raminti jos namuose apsistojusius ukrainiečius, kurie iš rusakalbių žinių buvo supratę, kad Lietuvai gresia pavojus.

Jos tyrinėjamų „Facebook“ radikaliai dešinei priskiriamų grupių nariai informaciniame kare yra ypač pažeidžiami. Dėl socialinių tinklų ypatumų, tie žmonės sukasi uždarame informaciniame burbule.

„Jiems atrodo, kad jų turima nuomonė yra vienintelė teisinga, kad jie yra dauguma. Neįtikėtina, bet tie žmonės nežino, kad jie yra savame „burbule“, už kurio ribos esantys žmonės turi visai kitą poziciją“, – teigia R. Kasperienė.

Vis dėlto, pasak jos, yra informacijos, kuri gali pramušti ir tokių „burbulų“ sienas. Pavyzdžiui, įvykus žurnalisto Andriaus Tapino suorganizuotai paramos „Bayraktarui“ pirkti akcijai, R. Kasperienė stebėjo sujudimą radikalios dešinės grupėse.

„Mačiau daug diskusijų šia tema – buvo keliami klausimai: kaip galėjo taip nutikti, jei mes esame dauguma? Vėliau, žinoma, būdavo padaroma išvada, kad tikriausiai informacija melaginga, niekas nieko iš tikrųjų nenupirko“, – sako KTU mokslininkė.

Ne visos kibernetinės atakos mirtinai pavojingos

Informacinėmis technologijomis kariaujamame kare kulkos nešvilpia, tačiau kalbėdami apie jį karinio žargono neišvengsime: R. Kasperienė mini kibernetines atakas, nusikaltimus, ekstremizmą ir net patriotizmą.

„Neseniai konferencijoje pristačiau Baltarusijos kiberpartizanų atvejį – tai grupuotė, kuri savo veikla siekia pakenkti Aliaksandro Lukašenkos režimui, siekia demokratijos šalyje. Kooperuodamiesi su realybėje veikiančiais partizaniniais daliniais, jie gadina geležinkelių infrastruktūrą, nutekina informaciją Ukrainai“, – pasakoja R. Kasperienė.

Informacinių technologijų išsilavinimą turinčios mokslininkės viena iš ekspertinių sričių yra kibernetinis saugumas. Paklausta, kaip šioje srityje atrodo Lietuva, ji gūžteli pečiais – taip pat, kaip daugelis kitų pasaulio valstybių. Nors mes giriamės savo interneto pralaidumu, turime daug aukšto lygio profesionalų, nedaugelis iš jų ryžtasi dirbti viešajame sektoriuje.

„Koronaviruso pandemijos laikotarpiu nutekinti medicininių įstaigų duomenys –tik vienas iš pavyzdžių, rodančių, jog turime saugumo spragų. Tam, kad jų būtų išvengta, periodiškai turi būti vykdomas valstybės įstaigų saugumo auditas, turi būti diegiamos specialios stebėsenos sistemos. Tam reikia gerai kvalifikuotų specialistų, kurių skaičius ribotas, ir kurie yra ypač brangūs. Juos sunku įpirkti ne tik mūsų, bet ir kitų valstybių viešajam sektoriui“, – teigia R. Kasperienė.

Nors žodžių junginys „kibernetinė ataka“ skamba grėsmingai, pasak specialistės, ne visi šie išpuoliai yra labai pavojingi. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje žiniasklaidoje skelbtos Rusijos kibernetinės grupuotės „Killnet“ vykdytos atakos prieš Lietuvą, R. Kasperienės nuomone – nepavojingos, tik trumpam sutrikdančios veiklą.

„Sudėtingiausi atvejai yra tokie, kai programišiai patenka į sistemos serverius ir juose pakeičia informaciją. Pavyzdžiui, Baltarusijos kiberpartizanai, „įlindę“ į saugumo sistemos serverius, nusiurbė duomenis ir juos užšifravo. Visos duomenų bazės, su kuriomis dirbo Baltarusijos policija, tapo neprieinamos. Tokie dalykai ilgam ir rimtai pakenkia veiklai“, – teigia KTU mokslininkė.

Viskas prasideda nuo paprastų žmonių

Rasa Kasperienė KTU
Rasa Kasperienė

Deja, pasak jos, pačių rimčiausių įsilaužimų – šnipinėjimo atvejų – galima nepastebėti metų metus. Jie kartais aptinkami visiškai netikėtai, įdiegus naują antivirusinę programą, atlikus sistemų saugumo auditą. R. Kasperienės teigimu, silpniausia grandis, per kurią vykdomos organizacijų kibernetinės atakos – jose dirbantys žmonės.

„Saugumas gali būti pažeistas labai paprastu būdu – pavyzdžiui, darbuotojas gauna vadinamąjį „phishing“ elektroninį laišką nuo užsimaskavusio kibernetinio nusikaltėlio. Atsidarius prie tokio laiško prisegtą dokumentą, į kompiuterį įdiegiama programa, kuri padeda į tinklą įsiskverbti kitoms programoms“, – aiškina R. Kasperienė, ne vienerius metus dirbusi kibernetinio saugumo eksperte įvairiose įmonėse.

Todėl visus vartotojus ji skatina laikytis interneto komunikacijos ir naršymo higienos: naudoti slaptažodžius, kuriuose yra daug simbolių ir skaičių, nenaudoti to paties slaptažodžio kelioms paskyroms, rinktis ne „Google“, o specialių slaptažodžių generavimo programėlių pasiūlytas kombinacijas. Vis dėlto, mokslininkė ramina – nereikėtų susirgti paranoja. Vadinamajam „paprastam“ žmogui kibernetinių atakų bijoti nereikėtų.

„Jei neturite slaptos informacijos, neadministruojate tokių paskyrų, kuriose kažką pardavinėjate, grėsmė, kad jums bus pakenkta nutekinus informaciją – minimali“, – įsitikinusi R. Kasperienė.

Paklausta, ar turėtume bijoti algoritmų, kurie mus „seka“ siūlydami prekes, trumpesnį kelią namo ar žmones, greta kurių buvome, į draugus, ji teigia labiau nei pavojų, vertinanti patogumą.

„Mums sunku suprasti, kaip veikia algoritmai, o tai, ko nesuprantame – gąsdina. Aš jų veikimą priimu kaip įrankį, kuris gali palengvinti gyvenimą: padeda apeiti kamščius, pasiūlo naujus pomėgius, tinkamus produktus. Vis dėlto, manau, kad baimė ir tam tikras atsargumas, susijęs su technologijomis, yra tik mūsų kartos problema, vėliau jos nebeliks. Žinoma, saugumo iššūkiai išliks“, – mano KTU mokslininkė.

„Perkalbėti“ sąmokslo teorijomis tikinčiuosius – beveik neįmanoma

Kapitolijaus šturmas Vašingtone, Kanados vilkikų protestai prieš vakcinas, protestai prieš koronaviruso pandemijos nulemtus suvaržymus įvairiose šalyse – ekspertų nuomone, daugelis šių įvykių įsisiūbavo būtent dėl socialinių tinklų. „Facebook“ vadovai vis dar teisiasi dėl „Cambridge Analytica“ skandalo – kai nutekinti duomenys, manoma, padarė įtakos ir 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų, ir Jungtinės karalystės referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, rezultatams.

„Socialinėse medijose „laukinių Vakarų“ laikotarpis tęsėsi iki Joe Bideno prezidento rinkimų 2020-aisiais; situacija pasikeitė po Kapitolijaus šturmo. Socialinius tinklus stipriai prispaudė įstatymai – šiandien tiek „Facebook“, tiek „Twitter“ kas mėnesį skelbia, kiek jie uždarė netikrų paskyrų. Socialiniai tinklai pagaliau tapo atviri mokslininkams, kurie tyrinėja šiuos reiškinius. Vis tai duoda tam tikrų rezultatų. Vis dėlto, padaryta žala bus jaučiama dar ne vienerius metus“, – teigia R. Kasperienė.

Radikalios dešinės grupes socialinėje medijoje stebinti mokslininkė teigia, kad pastarųjų aktyvumas nuslopo. Pasak jos, tai galima sieti su Rusijos dar kovo mėnesį paskelbtais „Meta“ kompanijos valdomų tinklų ribojimais, nes būtent šioje šalyje kuriama daug melagingo turinio. Tačiau mokslininkė mano, kad visų radikalios dešinės grupių narių veiklą sieti su tiesiogine parama iš Rusijos būtų neteisinga – susideda daug socialinių problemų, kurias per pastaruosius pora metų pakurstė pandemijos sukelti apribojimai.

„Labai ilgai gilinausi, siekdama atrasti būdą, kaip kalbėtis su žmonėmis, kurie yra įtikėję sąmokslo teorijomis, tokiais, kuriuos galima priskirti kraštutinei dešinei. Buvo skelbtos ir mokslininkų ataskaitos, piešiančios tų žmonių psichologinį paveikslą. Gana dažnai jie turi psichologinių problemų, pavyzdžiui, bijo persekiojimo, yra patyrę psichologinių traumų. Jie nepasitiki visuomene ir linkę bendrauti tik su tokiais žmonėmis, kurie mąsto panašiai kaip jie“, – sako R. Kasperienė.

Pasak jos, moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad nuolatinis tikros, teisingos informacijos skelbimas, kantrus kitokio naratyvo pasakojimas taip pat duoda rezultatų. Ji primena, kad sovietų okupaciją išgyvenusi Lietuvos visuomenė dar ilgai gydysis šios patirties paliktas traumas. Galimai, situacija pasikeis užaugus kelioms nepriklausomos Lietuvos kartoms.

KTU informacija

p.s. kaunieciams.lt redakcija kviečia sudalyvauti apklausoje su straipsniu susijusiu klausimu. Tai galite atlikti čia.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

„Štai aš siunčiu jus“ (Lk 10, 3) 14 eilinis sekmadienis

Seimo narys siūlo pasirūpinti sukčių aukomis

Ieškomi geriausi Lietuvos STEAM mokytojai – prasidėjo „Ateities kūrėjų 2025“ apdovanojimai

Baltarusų šnipas inicijuoja mainus: nori būti iškeistas į įkalintus lietuvius

Valstybės dienos renginiai Kaune

Ką manote apie naująją Rotušės aikštės dangą? Išsakykite savo nuomonę apklausoje

Sukčiai nesnaudžia: atranda vis naujas žmonių mulkinimo schemas

Jau greitai dirbtinis intelektas pats norės kalbėtis su jumis

D. Trumpas žada surengti mišrių kovos menų turnyrą prie Baltųjų rūmų

Skaitmeninis šlamštas telefone: štai kaip sumažinti netvarką

Uogų sezonas: kas stiprina organizmą, o kas – sukelia audrą pilve?

Vykstančių į Lenkiją laukia sustiprintos patikros: kontrolė bus vykdoma 13-oje vietų

Mirė Q. Tarantino filmų žvaigždė, aktorius M. Madsenas

Astronomai Saulės sistemoje aptiko dideliu greičiu skriejančią kometą

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui – nemalonumai: tarnybinis patikrinimas gali būti tik pradžia

Siūlo bausti P. Gražulį 10 tūkst. eurų bauda

Lietuva vertins branduolinės energetikos plėtros galimybes – Ignalinos atominė elektrinė prisidės ekspertiškai

Lietuvos zoologijos sodui – 87-eri: kartu su gamta, bendruomene ir ateities planais

Tomas Čyvas

Nuo Vilniaus iki pat Manilos nieko naujo (video)

Sklinda nevilties šauksmas: šuniukus gelbėjančiai įstaigai pačiai reikia gerų žmonių pagalbos

Premjerui G. Paluckui neramios dienos: prieš jį ir valdančiuosius rengiamas protestas

IX forto pėdsakas Miuncheno „Bayern“ istorijoje: Oto Alberto Byro šeimos likimas

Vasariška sporto fiesta Birštone: danguje varžysis karšto oro balionų oreiviai, žemėje – galiūnai

Ką daryti, jei stogo santvaros pradėjo girgždėti?

Ar „ChatGPT“ gali padėti SEO optimizacijai?

Sportas ir klimato realybė: kaip aplinkos pokyčiai formuoja naują sportinę kasdienybę

Indijos pilietis Kaune stos prieš teismą dėl galimo kanapių platinimo nepilnametėms

Kauno zoologijos sode nulūžusi šaka nukrito ant ledų pardavėjos

V. Matijošaičio sužalotas pėsčiasis išleistas gydytis, policija pradeda administracinę teiseną

Planas vasarai: gražiausi Europos miesteliai, kurie atrodo lyg iš pasakos

Laikas pasilepinti: vasariški kavos receptai

Kauno meras V. Matijošaitis partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį vyrą

Po gaisro „Kauno švara“ tęsia veiklą

Kaune sprogo granata: atliekamas ikiteisminis tyrimas

Lietuvos sparčiai auga skaitmeninis verslas: lenkiame ES vidurkį

Liepos 1 d. – ekskursija, ženklinanti Antanui Poškai ir Matui Šalčiui skirtos kelionės pradžią Kaune

Tomas Čyvas

Nusipirkai automobilį? Neskubėk džiaugtis

Kaune iš vyro plėšikas atėmė 30 tūkst. eurų

Švedijos karalienės slaugos konkursą laimėjusi Jurgita: turime keisti požiūrį į pacientą

Kuri sporto šaka gali padėti prailginti gyvenimo trukmę?

Dirbtinis intelektas jau sėdi prie personalo atrankų stalo

„Čekutininkams“ palankios BK pataisos Seime įveikė svarstymo stadiją

Plėšimu ir neatsargiu gyvybės atėmimu kaltinamas I. Molotkovas: labai gailiuosi

Atvira ar įstiklinta? Kaip išsirinkti tinkamiausią verandos tipą savo namams

Vaikas ant keturračio: kaip jį išmokyti važiuoti ir užtikrinti saugumą?

Seimas linkęs leisti savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus

Pareigūnų piketas: policininkai kvietė G. Palucką į ekipažą

A. Kandrotas-Celofanas paleistas į laisvę

Teismas sujungė nuomonės formuotojos S. Lipnės įmonės ir buvusios darbuotojos bylas

A. Klišonis: savivalda gali priimti tikslesnius sprendimus nei desovietizacijos komisija

Liberalai siūlo kandidatus pirmininko rinkimams: daugiausiai palaikymo sulaukia V. Čmilytė-Nielsen

„Western Union“ pastatą sprogdinęs jaunuolis nuteistas už J. Juškaitės ir B. Sabatauskaitės niekinimą

Aukščiausio lygio sportininkus parengusiems treneriams siūloma mokėti rentas

Būti žmogumi ir internete: kaip mokytis skaitmeninio pilietiškumo

Vaikų žaidimų aikštelės: kokie pavojai jose slypi?

Lenkija rengia meno vertybių išvežimo planus, jei Rusija užpultų

Laukia dar vienas protestas: pareigūnai reikalaus didesnių algų

Šauliai su Vokietijos brigados medikais dalyvavo pratybose „Elektrėnų skydas 2025“.

Vis dar nepasimoko: Kauno autoserviso vadovas ir darbuotojas nuteisti dėl atlyginimų išmokėjimo „vokeliuose“

Joninių renginiai Kaune

Skaitmeninio matomumo didinimas: ar verta rinktis marketingo agentūrą?

Prienų rajone nukrito sklandytuvas, du vyrai gydomi ligoninėje

Nuo pirmadienio vairuotojai susidurs su laikinais sunkumais: bus draudžiamas eismas Sargėnų estakada

JAV jungiasi į karą: sudavė triuškinantį smūgį Irano branduolinei infrastruktūrai

Kauno regiono forumas atskleidė ES investicijų galią

Pagaliau susiprotėjo: pasienyje dingus Rusijos piliečiui, sprendžiama, kaip sustiprinti tranzitinių traukinių kontrolę

Policija per Jonines rengs reidus ir tikrins vairuotojų blaivumą

Kaune pradedamos dar vieno tilto statybos: jungtis tarp Senamiesčio ir Vilijampolės pasitarnaus pėstiesiems ir dviratininkams

Dėl kapitalinio remonto laikinai keisis eismas Birželio 23-iosios gatvėje

Kad švenčių neaptemdytų nelaimė: ekspertų įžvalgos apie pavojingus dūmus

„AquaSpot“ vakarėlyje prie Kauno marių – garsenybės, dievinančios vandens bei saulės pramogas

Seimo narys K. Podolskis teigia nežinąs kaip jo kuro čekiai atsirado pas merą P. Isodą

Skrydis aplink Lietuvą: oreiviai kyla į pažintinę aviacijos kelionę

Ypatinga Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – brg. gen. Kaziui Skučui dovanota dėžutė cigarams

Joninės su LRT: nuo šventinio koncerto Nidoje iki specialios filmų programos

Nepastebimas pavojus iškylos metu: kada padažai ir prieskoniai gali pakenkti sveikatai

Seimas nepritarė Laisvės gynėjų dienos įtraukimui į švenčių sąrašą

Buvusį Seimo narį T. V. Raskevičių „į laužą“ komentaru siuntęs vyras lieka išteisintas

Tomas Čyvas

STT, čekiukai ir niekdara

Vilties šventei artėjant

Pabėgimas į gamtą: ką pasiimti, kad žvejyba taptų malonumu, o ne iššūkiu?

Kauno teismas ėmėsi pacienčių slaptu filmavimu kaltinamo ginekologo V. Abraičio bylos

Etikos sargų prašys išsiaiškinti, kiek BK pataisas inicijavusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą

Kur rasti stilingų rūbų už prieinamą kainą?

Nosies korekcija vasarą: ar tai – geras metas operacijai?

Apie „Žalgirio“ sunkumus kalbėjęs L.Kleiza: Trinchieri rotacijas yra sunku suprasti

Saulė ir sveikata: kaip suderinti malonumą su saugumu

„Teka loftai“ – šiuolaikiška erdvė jūsų gyvenimui ar verslui

VRM ministras: rudenį bus skelbiamas antras etapas priedangoms savivaldybėse finansuoti

Ieškomas iš tranzitinio traukinio pabėgęs Rusijos pilietis

Pradėtas tyrimas dėl chuliganiškai besielgusio vairuotojo

COVID-19 testų byloje liudijęs S. Skvernelis: nesuprantu, ką L. Jaruševičienė veikia teisme

Kaip apsaugoti dvirates transporto priemones nuo ilgapirščių?

Norintiems pradėti verslą? Jums reikia žinoti 3 būtinus žingsnius

Kauno miesto savivaldybė apjungs dalį seniūnijų

Teismas atmetė kalinčio R. Kurlianskio ieškinį STT pareigūnui

Dėl L. Kasčiūno ir G. Liaudansko pasisakymų tyrimas nebus pradėtas

Kauno policijos reidai: 903 greičio viršijimo atvejai ir 7 neblaivūs vairuotojai

Perspėjimas tėvams: vaikų pornografijos ieškantys nusikaltėliai neretai savo aukas randa socialinėse paskyrose

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo klastotės

„Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai” Švč. Trejybės sekmadienis

Birželio 15 d. – Švenčiausioji Trejybė

„Štai aš siunčiu jus“ (Lk 10, 3) 14 eilinis sekmadienis

2025-07-05

Seimo narys siūlo pasirūpinti sukčių aukomis

2025-07-05

Ieškomi geriausi Lietuvos STEAM mokytojai – prasidėjo „Ateities kūrėjų 2025“ apdovanojimai

2025-07-05

Baltarusų šnipas inicijuoja mainus: nori būti iškeistas į įkalintus lietuvius

2025-07-05

Valstybės dienos renginiai Kaune

2025-07-05

Ką manote apie naująją Rotušės aikštės dangą? Išsakykite savo nuomonę apklausoje

2025-07-05

Sukčiai nesnaudžia: atranda vis naujas žmonių mulkinimo schemas

2025-07-04

Jau greitai dirbtinis intelektas pats norės kalbėtis su jumis

2025-07-04

D. Trumpas žada surengti mišrių kovos menų turnyrą prie Baltųjų rūmų

2025-07-04

Skaitmeninis šlamštas telefone: štai kaip sumažinti netvarką

2025-07-04

Uogų sezonas: kas stiprina organizmą, o kas – sukelia audrą pilve?

2025-07-04

Vykstančių į Lenkiją laukia sustiprintos patikros: kontrolė bus vykdoma 13-oje vietų

2025-07-04

Mirė Q. Tarantino filmų žvaigždė, aktorius M. Madsenas

2025-07-03

Astronomai Saulės sistemoje aptiko dideliu greičiu skriejančią kometą

2025-07-03

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui – nemalonumai: tarnybinis patikrinimas gali būti tik pradžia

2025-07-03

Siūlo bausti P. Gražulį 10 tūkst. eurų bauda

2025-07-03

Lietuva vertins branduolinės energetikos plėtros galimybes – Ignalinos atominė elektrinė prisidės ekspertiškai

2025-07-02

Lietuvos zoologijos sodui – 87-eri: kartu su gamta, bendruomene ir ateities planais

2025-07-02
Tomas Čyvas

Nuo Vilniaus iki pat Manilos nieko naujo (video)

2025-07-02

Sklinda nevilties šauksmas: šuniukus gelbėjančiai įstaigai pačiai reikia gerų žmonių pagalbos

2025-07-02

Premjerui G. Paluckui neramios dienos: prieš jį ir valdančiuosius rengiamas protestas

2025-07-02

IX forto pėdsakas Miuncheno „Bayern“ istorijoje: Oto Alberto Byro šeimos likimas

2025-07-01

Vasariška sporto fiesta Birštone: danguje varžysis karšto oro balionų oreiviai, žemėje – galiūnai

2025-07-01

Ką daryti, jei stogo santvaros pradėjo girgždėti?

2025-07-01

Ar „ChatGPT“ gali padėti SEO optimizacijai?

2025-07-01

Sportas ir klimato realybė: kaip aplinkos pokyčiai formuoja naują sportinę kasdienybę

2025-07-01

Indijos pilietis Kaune stos prieš teismą dėl galimo kanapių platinimo nepilnametėms

2025-07-01

Kauno zoologijos sode nulūžusi šaka nukrito ant ledų pardavėjos

2025-07-01

V. Matijošaičio sužalotas pėsčiasis išleistas gydytis, policija pradeda administracinę teiseną

2025-07-01

Planas vasarai: gražiausi Europos miesteliai, kurie atrodo lyg iš pasakos

2025-06-30

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos