
Visvaldo Matijošaičio – ilgalaikio, vienvaldžio ir nacionaliniu mastu tikrai populiaraus Kauno mero įvaizdis, pasak vienos sociologinės apklausos, blanksta. Politologas, Klaipėdos universiteto docentas Bernaras Ivanovas aiškina kodėl. Kas labiau pakenkė – verslai Rusijoje karo Ukrainoje kontekste, opozicijos aktyvumas ar korupcijos skandalas? Kalbino Tomas Čyvas.
T.Č. Kokia Jūsų, kaip politologo, nuomone gali būti Kauno mero reitingų kritimo priežastis? Labiau karas, ar labiau korupcijos reikalai? Ar opozicija sužibo?
B.I. Manau, kad čia susidėjo viskas kartu. Vis tik korupcijos istorija įtakojo mažiau, nes tai Lietuvos kasdienybė. Jau visi [rinkėjai] prie tokių istorijų priprato. Vien dėl to – nieko panašaus nebūtų. Karas visada aiškiau viską nuspalvina.
T.Č. Ar galima teigti, kad opozicija Kaune, o kartu ir Lietuvos valdantieji karo situaciją talentingai išnaudoja reitingų kovoje?
B.I. Sakote, talentingai išnaudoja? Gal nejuokinkite. Karo akivaizdoje žmonės buriasi apie bet ką. Kaune jie, manau, be reikalo kažko ypatingo tikisi. Čia tas atvejis, kai jų [valdančiųjų Seime] darbeliai Kaune iškalti granite, akmenyje.
T.Č. Visuomenininkai organizavo peticiją prieš Kauno merą ir pareikalavo pakeisti Čečėnijos aikštės pavadinimą. Aktyvėjimas jaučiasi?
B.I. Gal ir jaučiasi. Tik čia yra mažas, bet reikšmingas niuansas. Tos aikštės pavadinimą patys dabartiniai keitikai ir sugalvojo bei įbruko. Dabar iš esmės tie patys žmonės persigalvojo ir sukėlė skandalą. Na ir pakeitė pavadinimą.
T.Č. Jei meras ištvers ir nepasitrauks iki rinkimų? Jį vėl išrinks?
B.I. Asmeniškai V. Matijošaičiui ir partijai gali būti skirtingai. Europoje, be šansų būtų jo partijai po tokių skandalų. Čia bus kitas kandidatas [į merus], gali laimėti jo partija, bet pono Visvaldo karjerai atėjo galas. Jo, kaip ūkiško Kauno dėdulės, įvaizdis irgi blanksta aktualių įvykių fone.
T.Č. Tai kaip meras jis, Jūsų nuomne, baigėsi? Bet ar opozicija turi kandidatą? O gal manote, kad sūnų deleguos? Jei net ir taip – kodėl kauniečiai sutiktų?
B.I. Taip. Jis baigėsi, koservatoriai irgi baigėsi kažkada Kaune. Gali „Vieningas Kaunas“ iškelt ką nors. Jis – kurį iškels – turės realių šansų, o konservus išgelbės nebent persivadinimas. Lietuvoje jiems [konservatoriams] bus blogai ir Kaunas buvo jų galo pradžia. Neigiama demokratinė lyderių atranka tos politinės grupuotės viduje savo padarė.
T.Č. Grįžkime prie ankstesnių prognozių. Šventa vieta tuščia nebūna. Iš konservatorių į Sauliaus Skvernelio partiją Kaune perėjo konservatoriai. Gal S. Skvernelis iškels Kauno mieste Editos Gudišauskienės (buvusios konservatorės) kandidatūrą ir laimės?
B.I. Tikrai taip nemanau, nors gal ir mėgins. Kad ji [E. Gudišauskienė] yra suaktyvėjusi –matosi. Tai labai akivaizdu. Jei ji dirbs ir suras administracinį resursą, tada taip, bet nemanau, kad jai kas leis gauti tuos resursus bei taip susireikšminti.
T.Č. Meras, anot Jūsų, baigėsi, Kauno politinė opozicija kandidato neturi. Intriga yra?
B.I. Va taip būtent viskas ir baigiasi politikoje. O gal artėja prie naujos pradžios. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad politologija ir sociologija dažnai laikomos labiau pranašystėmis, o ne mokslais.
***
Kitados buvęs policijos pareigūnas, vėliau tapęs sėkmingu verslininku, V. Matijošaitis įkūrė regioninę politinę organizaciją „Vieningas Kaunas“ ir su ja 2011 m. pateko į Kauno miesto tarybą. 2015 m. jis laimėjo Savivaldybių tarybų ir tiesioginius mero rinkimus. Šiose pareigose pakeitė 2007-2015 m. buvusį Kauno merą, konservatorių Andrių Kupčinską.
Paskutiniuose 2019 m. savivaldos rinkimuose jis ne tik išrinktas antrai mero kadencijai Kauno mieste, bet ir gerokai sustiprino savo partijos pozicijas taryboje. Čia „Vieningas Kaunas“ turi triuškinančią daugumą.Opozicija merui ir jo politinei organizacijai suaktyvėjo karo Ukrainoje ir pastarojo savivaldybės koruocijos skandalo kontekste.