Rūkymo tendencijos tarp jaunimo ir moterų

Specialistai atkreipia dėmesį, kad nors tarp mokinių stebima rūkymo mažėjimo tendencija, elektroninių cigarečių vartojimas tarp vaikų ir paauglių išlieka itin aktuali problema. Skaičiuojama, kad elektronines cigaretes bent kartą yra bandę apie pusė 15–16 metų moksleivių, o Lietuva pagal jų vartojimo paplitimą išlieka tarp pirmaujančių Europos valstybių. Nerimą kelia ir tai, kad tarp jaunų merginų rūkymo paplitimas kai kuriose amžiaus grupėse nemažėja ar net didėja.

Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė doc. Deimantė Hoppenot pabrėžia, kad visuomenėje vis dar gajus mitas apie „mažiau kenksmingą“ rūkymą, todėl dalis jaunų žmonių neįvertina realios žalos sveikatai. „Kenkia visi rūkymo būdai – tiek įprastos, tiek elektroninės cigaretės ar kaitinamasis tabakas. Mažesnis dervų kiekis ar silpnesnis karščio poveikis nereiškia, kad žalos sveikatai nėra. Nikotinas sukelia priklausomybę, o organizmui kenkia įkvepiamos cheminės medžiagos, degimo produktai, dervos ir karščio poveikis kvėpavimo takams. Šiandien neturime pagrindo teigti, kad kuris nors rūkymo būdas yra saugus“, – sako gydytoja.

Pasak doc. D. Hoppenot, šiuolaikinės rūkymo priemonės kuriamos taip, kad būtų patrauklios jaunam žmogui, todėl elektroninės cigaretės dažnai pateikiamos kaip šiuolaikiškas ir mažiau žalingas pasirinkimas. „Rinka orientuojasi į jauną žmogų, todėl kova su rūkymu tampa dar sudėtingesnė“, – teigia gydytoja pulmonologė.

Dėl tokio pateikimo jauni žmonės neretai neįvertina realios žalos sveikatai. Nors organizmas ilgą laiką gali prisitaikyti prie neigiamo poveikio ir simptomai nepasireiškia metų metus, pakitimai jau vyksta. Rūkymas tiesiogiai susijęs su lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtiniu bronchitu, plaučių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei didesne kitų onkologinių ligų rizika. „Lėtinė obstrukcinė plaučių liga nesivysto per vieną dieną. Dažniausiai pirmieji požymiai yra užsitęsęs kosulys, skrepliavimas ar dažnesnės kvėpavimo takų infekcijos. Vėliau atsiranda dusulys, mažėja fizinio krūvio toleravimas, o dalis plaučių pokyčių tampa negrįžtami“, – aiškina gydytoja.

Pasak gydytojos, pavojingas ne tik aktyvus, bet ir pasyvus rūkymas. Vaikų kvėpavimo sistema formuojasi ir bręsta iki pilnametystės, todėl jie yra itin jautrūs tabako dūmuose esančioms kenksmingoms medžiagoms. „Vaikas neturi pasirinkimo nerūkyti, jei jo aplinkoje rūkoma. Jei rūko tėvai, iš esmės rūko ir vaikas. Pasyvus rūkymas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems ilgainiui gali sukelti daugelį tų pačių sveikatos sutrikimų, kurie nustatomi ir aktyviai rūkantiems žmonėms“, – sako doc. D. Hoppenot.

Gydytoja taip pat įspėja, kad rūkymas nėštumo metu didina priešlaikinio gimdymo riziką, o neišnešioti kūdikiai dažniau susiduria su kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei imuninės sistemos sutrikimais. „Neišnešiotiems kūdikiams ir anksčiau laiko gimusiems žmonėms dažniau nustatoma sumažėjusi plaučių funkcija. Esant pasyvaus rūkymo poveikiui ar pradėjus rūkyti, ji gali blogėti dar sparčiau, todėl tokiems žmonėms ypač svarbu vengti rūkymo ir kitų plaučius žalojančių veiksnių“, – pabrėžia gydytoja.

Pasak gydytojos, Lietuvoje metantiems rūkyti yra gana plati pakaitinės nikotino terapijos priemonių pasiūla, tačiau kiti veiksmingi medikamentinio gydymo būdai vis dar nėra pakankamai prieinami. „Deja, Lietuvoje kol kas neturime specializuotų kabinetų, kuriuose būtų konsultuojami norintys mesti rūkyti. Didelį darbą šioje srityje atlieka šeimos gydytojai, gydytojai pulmonologai, kardiologai ir kitų specialybių gydytojai, konsultuodami pacientus bei skatindami juos atsisakyti žalingo įpročio. Tačiau šioje srityje dar turime nemažai neišnaudotų galimybių. Kuo anksčiau žmogus sulaukia profesionalios pagalbos metant rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad jam pavyks visam laikui atsisakyti šio žalingo įpročio“, – pažymi doc. D. Hoppenot.

Pasaulinės dienos be tabako proga gydytojai ragina atsakingai vertinti vyraujančias tendencijas ir nepamiršti, kad už iš pirmo žvilgsnio patrauklių pasirinkimų gali slypėti ilgalaikės pasekmės sveikatai, o jaučiančius užsitęsusius kvėpavimo sistemos simptomus – kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl išsamesnio įvertinimo ir, esant poreikiui, gydytojo pulmonologo konsultacijos.

Kauno klinikų informacija