Antai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pritarė abiejų šalių vadovų asmeninio susitikimo idėjai ir pridūrė, kad diskusijos apie galimą jų susitikimą jį labai džiugina.
„Būtų puiku, jei V. Zelensky ir V. Putinas susitiktų deryboms“, – sakė Baltųjų rūmų vadovas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.
Rusijos diktatorius nenori kalbėtis
Rusijos prezidentas V. Putinas penktadienį pareiškė nematantis prasmės susitikti su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, kol nebus parengtas taikos susitarimas, ir atmetė Ukrainos lyderio raginimą susitikti akis į akį. Bijo ar tiesiog nori tolesnių žudynių?
„Nematau prasmės susitikti. Tai prasminga tik Ukrainai, kad būtų sustabdytas mūsų ginkluotųjų pajėgų puolimas. Štai ir viskas. Ir mums reikia susitarimų“, – pareiškė V. Putinas Rusijos ekonomikos forume Sankt Peterburge, kitą dieną, kai V. Zelenskis paskelbė atvirą kvietimą surengti susitikimą.
„Tegul ekspertai dirba, randa kokius nors sprendimus, o tada galime susitikti“, – pridūrė V. Putinas.
Jis taip pat pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis tik tada, kai Rusija pasieks savo tikslus.
„Manome, kad kariniai veiksmai kada nors baigsis. Be jokios abejonės, jie baigsis, kai pasieksime sau išsikeltus tikslus“, – Sankt Peterburge sakė V. Putinas.
Rusija reikalauja kontroliuoti Ukrainos rytinį Donbaso regioną, taip pat griežtų politinių ir karinių apribojimų Ukrainai. Kyjivas ir jo sąjungininkės atmeta šį reikalavimą, kaip prilygstantį Ukrainos kapituliacijai. Per JAV tarpininkaujamas taikos derybas šalių nepavyko priartinti prie susitarimo.
Rusijos lyderis ne kartą abejojo, kad V. Zelenskis yra teisėtas Ukrainos valstybės vadovas.
Nuo 2022 m. vasario, kai V. Putinas pradėjo plataus masto puolimą, kurį vadina „specialia karine operacija“, žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Maskva tikėjosi per kelias dienas užimti Kyjivą, tačiau karas trunka jau penktus metus, sunaikinta didelė dalis Rytų ir Pietų Ukrainos, milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Rusijos Davose – dronai ir kulkosvaidžiai
V. Putinas kalbėjo vos po dviejų dienų, kai jam svarbų ekonomikos forumo (SPIEF), kadaise praminto „Rusijos Davosu“, atidarymą nustelbė Ukrainos dronų smūgiai Sankt Peterburgui.
Kyjivas suintensyvino atakas prieš gyvybiškai svarbią Rusijos energetikos infrastruktūrą – naftos saugyklas, naftos perdirbimo gamyklas, eksporto centrus. Tai kelia grėsmę svarbiausiam Maskvos pajamų šaltiniui.
Pirmaisiais V. Putino valdymo metais Vakarų investuotojai, norintys užsidirbti pinigų chaotiškoje ir sparčiai augančioje Rusijos ekonomikoje, rinkdavosi į SPIEF, kad sudarytų sandorius ir pabendrautų su Rusijos elitu. Dabar demonstruojami dronai ir kulkosvaidžiai.
AFP žurnalistai matė Rusijoje pagamintus humanoidus robotus, vaikštinėjančius po renginio sales, kuriose daug stendų reklamuoja investicijas į Ukrainos aneksuotus regionus.
Dabar svarbiausi forumo dalyviai yra svečiai iš tokių šalių kaip Kinija ir Saudo Arabija. Amerikiečių ir europiečių čia beveik nėra. Juos atstovauja tokios asmenybės kaip buvęs Holivudo aktorius Stevenas Seagalas, tapęs V. Putino rėmėju, amerikietė sąmokslo teorijų šalininkė Candace Owens ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ parlamentarai.
Macronas: susitikti pats laikas
„Manau, kad dabar Ukraina ir Rusija turi sudaryti paliaubas ir taikos planą. Europiečiai gali padėti tai pasiekti“, – Juodkalnijoje vykusiame Europos Sąjungos ir Balkanų lyderių viršūnių susitikime sakė E. Macronas.
Ketvirtadienį paskelbtame atvirame laiške Rusijos lyderiui V. Zelenskis pasiūlė surengti su juo tiesioginį susitikimą.
E. Macronas pavadino laišką gera iniciatyva. Europos Sąjunga ir Vokietija taip pat palankiai įvertino V. Zelenskio raginimą surengti tiesiogines derybas su Kremliaus vadovu.
E. Macronas sakė norintis „žvelgti į ateitį ir aptarti, kaip galėtume atkurti dialogą, kad būtų užtikrintos paliaubos ir taika“.
„Manau, kad dabar pats laikas, atsižvelgiant į tai, kaip klostosi padėtis“, – sakė jis.
Europoje suintensyvėjo diskusijos apie galimybę atnaujinti bendradarbiavimą su Rusija dėl Ukrainos, nes JAV tarpininkaujamos derybos dėl kovų nutraukimo įstrigo.
„Mes taip pat labai norime struktūrizuoti diskusijas ir mainus su Rusija bendro intereso klausimais“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, jog tai susiję „ir su mūsų pačių saugumu, kaip sugyvename su kaimynais, ir, žinoma, Ukrainos interesų gynimu“.
E. Macronas teigė, kad artimiausiomis dienomis susitiks su V. Zelenskiu. Jis sakė pakvietęs Vakarų šalis, dalyvaujančias vadinamojoje norinčiųjų koalicijoje siekiant paremti paliaubų susitarimą, atvykti į Paryžių liepos 14 d., minint nacionalinę šventę.
Rusija ir Ukraina iškeitė po 185 karo belaisvius
Rusija ir Ukraina penktadienį iškeitė po 185 karo belaisvius, pranešė abi pusės. Tai viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
Nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. įvyko dešimtys apsikeitimų, per kuriuos buvo iškeista tūkstančiai į nelaisvę paimtų karių.
Apie naujausius mainus paskelbta praėjus dienai po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną sutikti sėsti prie derybų stalo dėl jau daugiau kaip ketverius metus vykstančio karo pabaigos.
„Birželio 5 d. iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 185 Rusijos kariškiai. Mainais į tai perduoti 185 Ukrainos karo belaisviai“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.
V. Zelenskis sakė, kad kai kuriuos laisvę atgavusius Ukrainos karius Rusija laikė nuo 2022 m.
„Mūsų žmonių grąžinimas yra nuolatinis Ukrainos prioritetas. Kiekvieną dieną stengiamės užtikrinti, kad visi Ukrainos vyrai ir moterys būtų paleisti iš nelaisvės“, – socialiniuose tinkluose pažymėjo jis.
Ukrainos pareigūnai paskelbė nuotraukas, kuriose matyti apsikabinantys plikai nuskusti kariškiai, apsisiautę Ukrainos vėliavomis.
Kaunieciams.lt, Unian.UA, ELTA
