Sezoną baigė ne tik stipriausios šalies vyrų ir moterų komandos, bet ir aktyviai sportuojantys rankinio veteranai, kurie varžėsi ne tik Lietuvoje vykusiose varžybose, bet ir skynė pergales tarptautiniuose turnyruose. Apie tai praneša Lietuvos rankinio federacija.
„Lietuvoje veteranų judėjimas šiais metais švenčia 30 metų sukaktį. Vienas iš veteranų judėjimo pradininkų Stasys Vasiliauskas, kuris būdamas 66 m. iki šiol dalyvauja veteranų veikloje, kartu su bendraminčiais 1996 m. subūrė dvi veteranų komandas ir jos žaidė tarpusavyje. Vėliau po truputį komandų skaičius augo, o pastaruoju metu vyksta daugybė mūsų organizuojamų varžybų ir veteranai esame neatsiejama Lietuvos rankinio dalis“, – sako Lietuvos rankinio veteranų asociacijos prezidentė ir Lietuvos rankinio federacijos viceprezidentė Ieva Labutienė.
– Koks buvo ką tik pasibaigęs sezonas – daugėjo ar mažėjo komandų, kokiose amžiaus grupėse varžėsi veteranai?
– Kiekvieni metai veteranų sporte atneša savų iššūkių. Sunku iš anksto nuspėti, kurios komandos išliks, o kurios baigs savo kelią. Kažkada turėjome rekordinį sezoną su 21 komanda trijose amžiaus grupėse. Visgi laikas daro savo: vyresnieji veteranai pamažu palieka aikštelę, todėl pastaruoju metu pastebėjome +45 m. amžiaus grupės komandų sumažėjimą. Ką tik pasibaigusiam 2025-2026 m. sezonui paraišką šioje grupėje pateikė tik viena Latvijos ekipa, o kadangi varžyboms reikia bent trijų komandų, šios grupės kovų organizuoti nepavyko.
Nepaisant to, sezonas buvo labai gyvas ir azartiškas. Atvirajame Lietuvos čempionate varžėsi 6 moterų komandos (+35 m. grupėje) ir 8 vyrų komandos (+33 m. grupėje). Kadangi mūsų čempionatas yra atviras, džiaugiamės kaimynų palaikymu. Šįkart turėjome dvi Latvijos ekipas iš Aizkrauklės ir Ludzos. Taip pat svečių teisėmis ne kartą varžėsi rankininkės iš Ukrainos, su kuriomis palaikome itin glaudų ryšį ir bendrystę, stengdamiesi joms padėti šiuo šaliai sunkiu metu.
– Kiek etapų sudarė čempionatą ir kokiuose miestuose daugiausia vyko veteranų varžybos?
Čempionatą paprastai sudaro 6-7 etapai, o jų skaičius tiesiogiai priklauso nuo finansinių galimybių. Šiandien susiduriame su rimtu kainų augimu tiek paslaugų, tiek maitinimo sferoje. Mums tai labai aktualu, nes kuriant bendruomeniškumą po kiekvieno etapo tradiciškai renkamės į tos dienos apdovanojimus ir leidžiame laiką kartu.
Etapų geografija plati, tačiau turime ištikimiausius miestus, kur savivaldybės ir sporto centrai kasmet tiesia pagalbos ranką: tai Kaunas, Varėna, Druskininkai, Šiauliai, Garliava ir Pasvalys. Taip pat mus labai svetingai priima Latvijos miestai Aizkrauklė ir Ludza. Sostinė Vilnius, deja, šiuo svetingumu pasigirti negali, čia labai trūksta sporto salių, jaučiamas mažesnis savivaldybės dėmesys rankiniui, o organizavimo kainos tokios didelės, kad turime gerokai pasitaupyti, norėdami suorganizuoti varžybas Vilniuje.
Su šiluma prisimename laikus, kai mūsų gausų būrį priimdavo Alytus, Tauragė, Zarasai. Labai tikimės, kad šių miestų komandos vėl susiburs ir ateityje mes vėl galėsime sugrįžti į jų aikšteles.
– Kuriuose miestuose aktyviausi yra rankinio veteranai?
– Išskirti vieno ar kelių miestų, kur veteranai būtų patys aktyviausi, tikrai negalima. Kiekvienas regionas, kiekviena komanda yra unikali, o jų aktyvų sportinį gyvenimą bei vidinę energiją puikiai galima matyti socialiniuose tinkluose.
Mūsų judėjimo geografija labai lanksti. Turime žaidėjų, kurie ištikimai atstovauja savo gimtajam miestui, tačiau yra ir tokių, kurie šiandien gina to miesto, kuriame šiuo metu gyvena ir dirba, garbę. Taip pat esame labai atviri: jei žaidėjas yra vienintelis rankininkas savo mieste ir neturi pilnos komandos, jis lengvai įsilieja į kitų miestų ekipas ir jose jaučiasi puikiai. Juk pagrindinė mūsų veteranų judėjimo esmė, tiesiog žaisti rankinį, kuris yra tavo širdyje, ir džiaugtis šiuo procesu.
Šiuo metu stiprius branduolius turime Šiauliuose, Varėnoje, Kaune, Pasvalyje, Garliavoje, Druskininkuose, Vilniuje. Visgi labai tikimės, kad šis geografinis žemėlapis tik plėsis ir nuoširdžiai laukiame aktyvumo iš kitų regionų ir tikimės netrukus išvysti susiburiant naujas komandas iš dar daugiau Lietuvos miestų.
– Baigę karjeras rankininkai kur turėtų kreiptis, jeigu norėtų prisidėti prie veteranų komandų?
– Į veteranų judėjimą sportininkai ateina iš skirtingų etapų. Vieni vos baigę sporto mokyklas ir neatradę savo vietos profesionaliame rankinyje, kiti jau atsisveikinę su didžiuoju, profesionaliu sportu. Tiek vieni, tiek kiti po kurio laiko pradeda ieškoti galimybių vėl pajusti žaidimo malonumą.
Dažniausiai informacija juos pasiekia dviem keliais: asmeniškai per esamus rankinio veteranus, tiesiog „iš lūpų į lūpas“ arba per mūsų aktyvią bendruomenės grupę „Facebook“ platformoje „Lietuvos rankinio veteranai“. Tai yra pagrindinis mūsų informacinis kanalas, kur visada galima parašyti ir pasiteirauti dėl prisijungimo.
Mano pastebėjimu, profesionalią karjerą baigusiems rankininkams dažniausiai reikia šiek tiek laiko – metų ar dvejų, kad pailsėtų ir vėl natūraliai pasiilgtų rankinio. Labai džiaugiuosi, kad mūsų gretose jau dabar turime garsių sportininkų, kurie praeityje skambiai garsino Lietuvos vardą, o šiandien savo patirtimi dalinasi veteranų aikštelėse. Laukiame kiekvieno, kurio širdyje rankinis ir dar užima ypatingą vietą.
– Kiek iš viso veteranų turnyrai vienija rankininkų? Ar stebina tendencija, jos daugiausia žaidžiančių yra tuose miestuose, kur rankinis yra tarp populiariausių sporto šakų?
– Mūsų gretos tikrai gausios. Tikslų aktyvių narių skaičių įvardyti sunku, nes bendruomenė nuolat auga, tačiau drįsčiau teigti, kad iš viso vienijame apie 250-300 rankininkų. Žinoma, vieno etapo metu nesusirenka absoliučiai visi, paprastai turnyre dalyvauja apie 150-170 sportininkų. Komandų sudėtys nuolat rotuoja: į vieną etapą atvyksta vieni žaidėjai, į kitą jau kiti, todėl bendras judėjimo mastas yra kur kas didesnis, nei matoma vienose varžybose.
Kalbant apie miestų tendencijas, tai visiškai dėsninga ir mūsų nestebina. Veteranų judėjimas stipriausias ten, kur gilios rankinio tradicijos ir stiprios vaikų bei jaunimo piramidės. Šiuo metu labai norisi išskirti Šiaulius, kurie turi net dvi stiprias vyrų ir moterų veteranų komandas. Be to, dalis šiauliečių moterų dėl pakeistos gyvenamosios vietos dabar sėkmingai atstovauja Vilniaus komandai. Taip pat veteranų veikla itin aktyviai verda Varėnoje, Kaune, Garliavoje ir Vilniuje. Šie miestai ir regionai sugeba išlaikyti po kelias komandas ir demonstruoja puikų organizuotumą.
– Kokiose tarptautinėse varžybose Lietuvos veteranų komandos šį sezoną dalyvavo ar dar planuoja dalyvauti?
– Šių metų gegužės 20-24 d. net penkios Lietuvos rankinio veteranų komandos dalyvavo „Masters Handball World Cup 2026“ čempionate Kroatijoje. Mūsų rankininkų pasirodymas buvo tiesiog triumfuojantis, visos penkios Lietuvos komandos kovojo finaliniuose etapuose ir užėmė aukščiausias vietas.
Vyrų turnyre net dvi komandos iškovojo pasaulio čempionų titulus: RK „Kauno Ąžuolas“ triumfavo +45 amžiaus grupėje, o Varėnos SK „Šmarškai“ pasipuošė auksu +40 amžiaus grupėje. Moterų komandos taip pat pasirodė nuostabiai: RK „Kauno Ąžuolas“ iškovojo sidabro medalius (+40 m. grupėje), o mažajame finale dėl bronzos (+30 m. grupėje) susitiko net dvi Lietuvos komandos, po atkaklios kovos Varėnos „Ūla“ įveikė „Šiauliai 92“ rankininkes ir pasidabino bronza.
Lietuvos rankininkai susižėrė ir gausybę prestižinių individualių įvertinimų savo amžiaus grupėse: Vaida Šokelienė ir Kęstas Boguševičius tapo naudingiausiais turnyro žaidėjais, Žydrūnė Zimmermann – rezultatyviausia turnyro rankininke, Arvydas Vaitkevičius ir Aivaras Česnulis – geriausiais vartininkais.
Tokie pasiekimai pasaulinėje arenoje dar kartą įrodo, kad Lietuvos veteranų rankinis yra elite, o mūsų komandos gali sėkmingai diktuoti madas ir konkuruoti su stipriausiomis planetos ekipomis. Beje, šiame čempionate sėkmingai atstovaujame Lietuvai jau ne pirmus metus. Pernai net trys mūsų komandos – SK Varėnos „Šmarškai“, RK „Kauno Ąžuolas“ vyrai ir moterys – iškovojo antrąsias vietas, o dar ankstesniais metais esame pelnę ir čempionų vardus. Tikrai turime kuo didžiuotis ir džiaugtis!
– Ar neplanuojate tarptautinių varžybų organizuoti ir Lietuvoje?
– Pati asmeniškai neseniai šiais metais pirmą kartą dalyvavau tokio masto renginyje kaip „Masters Handball World Cup“. Buvo nepaprastai įdomu pamatyti, kaip profesionaliai suvaldomas toks milžiniškas turnyras, kuriame dalyvavo rekordinis skaičius, net 79 komandos iš įvairiausių pasaulio kampelių. Tai buvo nuostabus renginys, kur viskas suderinta ir sustyguota iki smulkmenų, kad žaidėjai nepatirtų jokių organizacinių rūpesčių, o tiesiog džiaugtųsi rankiniu, bendryste ir draugyste.
Būtent šio čempionato metu natūraliai kilo mintis ne vienam, o kodėl gi tokio lygio renginio nesuorganizavus Lietuvoje? Žinoma, tam reikia labai stipriai pasiruošti. Pirmiausia turėtume aiškiai įsivertinti logistiką, kur rasti visus standartus atitinkančias sporto arenas viename mieste ar regione, sutelkti patikimus partnerius, rėmėjus ir, žinoma, suburti didžiulę savanorių komandą. Labai norint – viskas yra įmanoma. Tikiu, kad ateityje, suvieniję veteranų bendruomenės ir federacijos jėgas, mes tai įgyvendinsime.
– Kiek aktyviai veteranai dalyvauja LRF veikloje ir koks abipusis bendradarbiavimas galėtų būti kuo naudingesnis abiems pusėms?
– Lietuvos rankinio veteranai yra ypatinga bendruomenė, kuri puikiai supranta esamą šalies rankinio situaciją ir visada yra pasiruošusi ištiesti pagalbos ranką. Mūsų nariai aktyviai įsitraukia į įvairias veiklas: pavyzdžiui, gausiai savanoriavo Vilniuje vykusiame Europos rankinio vežimėliuose čempionate (buvau maloniai nustebinta tokiu dideliu įsitraukimu!), padeda pasitikti bei lydėti užsienio delegacijas. Vienas ryškiausių mūsų vienybės pavyzdžių, kai federacijai pritrūko lėšų vyrų rinktinės rungtynių transliacijai, veteranų bendruomenė reikiamą sumą surinko vos per parą.
Suprantame, kad Lietuvos rankinio federacija šiuo metu išgyvena nelengvą etapą, todėl finansinės paramos nesitikime. Visgi, iš federacijos pusės labiausiai norėtųsi didesnio matomumo, kad mūsų veikla, iniciatyvos ir pergalės būtų pastebėtos bei aktyviau viešinamos LRF kanaluose. Informacinė sklaida mums yra gyvybiškai svarbi, nes ji padeda veteranų judėjimui patiems pritraukti rėmėjų, partnerių ir naujų komandų.
Mus visus vienija meilė rankiniui. Drįsčiau teigti, kad veteranų bendruomenė šiuo metu yra viena stipriausių rankinio bendruomenių Lietuvoje savo sutelktumu. Tokios stiprios bendrystės norėtume palinkėti ir visoms Lietuvos čempionatuose dalyvaujančioms komandoms, nes tik veikdami išvien galime nuversti kalnus.
Rankinio federacijos informacija ir nuotr.
