Konservatorius Vytautas Juozapaitis tikisi, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetuos antradienį priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Pasak jo, daugiausiai nerimo kelia įstatymo nuostata, pagal kurią nauji pakeitimai įsigaliotų ne naujai, o dabar pareigas einančiai visuomeninio transliuotojo generalinei direktorei.
„Labai tikiuosi, kad jis (G. Nausėda – ELTA) perskaitys įstatymą ir vis dėlto grąžins Seimui, nes šis punktas yra raudonoji linija, jis žymimas ir Venecijos komisijos išvadoje, kurią taip pat ignoravo valdantieji. Jie net oficialiai jos neįtraukė į išvadas. Seimo pirmininkas atsisakė papasakoti, ką jis rašė tai Venecijos komisijai Seimo vardu. Žodžiu, tikrai betvarkė visomis prasmėmis“, – antradienį LRT televizijai teigė V. Juozapaitis.
Pasak V. Juozapaičio, jeigu prezidentas nesiims veiksmų, opozicija kreipsis į Konstitucinį teismą (KT) dėl šios ir kitų įstatymo nuostatų išaiškinimo.
„Be jokios abejonės, mes kreipsimės. Be jokios abejonės. Ne tik dėl šito, yra ir daugiau įstatyme klaidų, mūsų matymu, kurias reikia, kad įvardytų KT arba patvirtintų. Aš tik primenu dėl LRT finansavimo, apie kurį mes išvis nekalbėjome tą pusmetį, nors padidintas biurokratinis aparatas ir ten greičiausiai reikės apie pusės milijono pinigų“, – sakė konservatorius.
„Bet niekas to nepasako, nes jie net nesikreipė į Vyriausybę, kas privalu pagal statutą. Žodžiu, čia toks saviveiklininkų būrelio produktas, kurį turės įvertinti KT“, – pažymėjo politikas.
Kaip skelbta, Seimas antradienį priėmė LRT valdyseną keičiančias įstatymo pataisas. Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo. Vienintelis valdančiųjų atstovas – Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys – Linas Balsys nepalaikė projekto jo priėmimo stadijoje. Tuo metu parlamento opozicijos atstovai nusprendė nedalyvauti balsavime.
Įstatymo pataisas paruošė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė. Vėliau projektas buvo pakoreguotas Seimo Kultūros komitete.
Naujajame įstatymo projekte atsiras LRT misijos apibrėžimas, numatyti pokyčiai Taryboje – ją sudarys nebe 12, o 15 narių. Po 4 atstovus deleguos prezidentas ir Seimas, likusius 7 atrinks Lietuvos mokslo taryba (LMT), Lietuvos švietimo taryba (LŠT), Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas.
Taip pat buvo pritarta Tarybos biuro steigimui.
Tuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tiesa, Tarybai paliekama pačiai apsispręsti, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo – atvirai ar slaptai.
Šiuo metu galiojančiame visuomeninio transliuotojo įstatymo projekte numatyta, kad generalinis direktorius iš pareigų atleidžiamas atviru balsavimu.
Taip pat nutarta apriboti generalinio direktoriaus kadencijas, tas pats asmuo šias pareigas negalės eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
ELTA primena, kad dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
