Kauno apskrities gyventojai sako žinantys, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, tačiau praktika rodo ką kita – kaip ir kituose Lietuvos regionuose, didelė dalis atliekų nukeliauja į netinkamą konteinerį. Būtent todėl pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ jau trečius metus tęsia socialinį eksperimentą „Konteinerio krata“. Viena jo stotelių ir šiemet – Kaunas. Net 83 proc., – pagal apklausą.
Įmonė „Kauno švara“, Kauno miesto savivaldybė ir „Žaliasis taškas“ pakvietė gyventojus savo akimis pamatyti, kaip jiems sekasi rūšiuoti kasdien susidarančias atliekas.
Ašmenos 2-ojoje gatvėje Kaune esančioje atliekų rūšiavimo konteinerių aikštelėje eksperimento metu buvo išverstas ir čia pat perrūšiuotas plastiko konteinerio turinys. Tarp netikėčiausių atliekų, kurios į plastiko konteinerį patekti neturėtų, iniciatyvos organizatoriai rado avalynės, elektronikos atliekų, nebetinkamų naudoti montažinių putų, kitų statybinių atliekų, stiklinių pakuočių, vaikams skirtų piešimo priemonių.
Eksperimentas patvirtino tyrimus
Kauno apskrities gyventojų atliekų rūšiavimo įpročiai yra geresni nei Lietuvos vidurkis. Naujausias „Žaliojo taško“ inicijuotas tyrimas rodo, kad 68 proc. Kauno apskrities gyventojų atliekas rūšiuoja nuolat, o dar 19 proc. tai daro dažniausiai, tačiau ne visada. Dar 10 proc. gyventojų pripažino rūšiuojantys tik retkarčiais.
Vis dėlto tyrimas atskleidė ir kitą tendenciją – nors gyventojai pasitiki savo žiniomis, praktiniuose rūšiavimo klausimuose vis dar dažnai pasitaiko klaidų, kurias ir patvirtino šiandien atliktas eksperimentas. Ekspertai pastebi, kad rūšiavimo konteineriai tampa vieta viskam, kas pagaminta iš plastiko, nors rūšiuoti reikėtų tik pakuočių atliekas.
„Matome labai aiškų pokytį – žmonės rūšiuoti nori ir tai daro vis aktyviau. Tačiau matome ir kitą pusę: gyventojai dažnai vis dar nežino, ką tiksliai galima mesti į pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius. Praktikoje plastiko konteineris neretai tampa vieta viskam – žmonės linkę į jį išmesti viską, ko nebereikia buityje. Jame randame žaislų, elektronikos gaminių, tekstilės, net ir nebetinkamų naudoti virtuvės atliekų“, – aiškina „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė. Ji pabrėžia, kad šiandien jau nebereikia aiškinti žmonėms, jog būtina rūšiuoti atliekas, tačiau turime susitelkti ties principu, kaip tai daryti tinkamai, komunikacija.
„Akivaizdu, kad atėjo laikas koncentruotis į kokybiško rūšiavimo mokymus, tai tampa ypač svarbu siekiant įgyvendinti vis griežtėjančius Europos Sąjungos pakuočių atliekų perdirbimo tikslus. O tinkamai rūšiuoti iš tiesų yra labai paprasta – atskirai išmesti būtina visas pakuočių atliekas: stiklines pakuotes metame į stiklo konteinerį, kartonines ir popierines pakuotes į popieriaus konteinerį, na o visas likusias, pagamintas iš plastiko, metalo ar sudėtinių medžiagų – į plastiko konteinerį. Laikydamiesi šios taisyklės niekada nesuklysime“, – pažymi „Žaliojo taško“ atstovė A. Burbaitė.
Įpročius keičia ne tik pamokymai, bet ir praktika
Bendrovės „Kauno švara“ Miesto valymo ir atliekų valdymo direktorius Paulius Kapitanovas sako, kad gyventojų lūkesčiai dėl rūšiavimo sistemos yra aiškūs ir suprantami.
„Visi suprantame, kad gero rūšiavimo nebus be gyventojams patogios ir aiškiai veikiančios sistemos. Todėl Kaune nuolat plečiama rūšiavimo infrastruktūra, rūpinamasi konteinerių prieinamumu ir jų aptarnavimo kokybe. Vis dėlto ne mažiau svarbus ir gyventojų įsitraukimas – kuo geriau rūšiuosime kiekvienas, tuo daugiau atliekų galės būti sėkmingai perdirbta“, – pažymi P. Kapitanovas.
Anot jo, kasdienis darbas su atliekomis aiškiai parodo – gyventojams daugiausia klausimų kyla ne dėl pačios rūšiavimo idėjos, o dėl rūšiavimo principo: kur ir kokios atliekos turėtų keliauti. Apie būtinybę vykdyti švietimo projektus, aiškinant rūšiavimo taisykles kalba ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė.
„Kur mesti vienkartinį puodelį, plastikinį žaislą, pakuotę ar daiktą, pagamintą iš kelių skirtingų medžiagų? Tokie klausimai gyventojams kyla kasdien, todėl vien bendrų priminimų rūšiuoti ne visada pakanka. Tikiu, kad gyvos aplinkosauginės edukacijos, kuriose galima klausti, pamatyti realius pavyzdžius ir iš karto gauti atsakymą, žmonėms veikia daug stipriau“, – sako Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Po renginio tinkamai ir netinkamai išrūšiuotos atliekos buvo sudėtos į skaidrius konteinerius ir paliktos aikštelėje kaip edukacinė instaliacija. Organizatoriai tikisi, kad toks vizualus sprendimas paskatins gyventojus atidžiau pažvelgti į savo kasdienius įpročius ir padės išvengti dažniausiai daromų rūšiavimo klaidų ateityje.
