Dėl nuolatinio gyventojų skaičiaus mažėjimo Rusijoje netrukus neliks pakankamai žmonių, kad galėtų valdyti ekonomiką ir kariauti karuose. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dažniau kalba apie mažėjantį gimstamumą, bet nedaug daro, kad sumažintų vis didėjantį mirtingumą.
Rusijos gimstamumas atspindi pagrindinius socialinius pokyčius, pavyzdžiui, urbanizaciją, ir yra maždaug tokio pat lygio kaip kitose pramoninėse šalyse. Tačiau jos mirtingumas yra daug didesnis, iš dalies dėl to, kad Rusija nesugeba rūpintis savo piliečių sveikata.
V. Putinas nenori spręsti mirtingumo problemos, nes tai kainuotų brangiai ir reikalautų nebekariauti Ukrainoje. Dėl to Rusijos demografinis nuosmukis ir jo taikomi apribojimai greičiausiai tęsis tol, kol jis bus valdžioje.
***
Demografija nėra lemiantis veiksnys, tačiau demografinės tendencijos mažėja, o tai riboja ilgalaikes šalies galimybes. Gyventojų skaičiaus mažėjimas tampa opiausia Rusijos problema, o vienas Rusijos laikraštis įspėjo, kad demografija dabar yra rimčiausias Kremliaus suvaržymas. Nenuostabu, kad prezidentas Vladimiras Putinas siekia apriboti demografinio nuosmukio poveikį Rusijai.
Atsakydamas į tai, V. Putinas importuoja migruojančius darbuotojus, o šis metodas tampa vis nepopuliaresnis tarp rusų iš esmės dėl Maskvos propaguojamos nacionalistinės politikos. Visai neseniai Putinas į savo karą Ukrainoje pasitelkė Šiaurės Korėjos karius. Jis stengėsi iš esamų gyventojų išspausti daugiau darbo ir karinės tarnybos, leisdamas tarnauti vyresnio amžiaus vyrams ir padidindamas pasirašymo premijas. Be to, V. Putinas reikalauja, kad vyresnio amžiaus žmonės grįžtų į darbą, o dirbantieji – dirbti viršvalandžius; nė viena iš šių grupių nėra entuziastingai nusiteikusi dėl didėjančių valstybės reikalavimų jiems ir jų laikui.
Pastaruosius kelerius metus V. Putinas daugiausia dėmesio skyrė gimstamumui Rusijoje didinti, skatindamas didelių šeimų, kaip Rusijos idealo, įvaizdį, mokėdamas moterims už tai, kad jos gimdytų vaikus, ir apsunkindamas abortus bei skyrybas.
V. Putinas nepadarė nieko, kad išspręstų vis didėjančio šalies mirtingumo problemą, nors Maskva, regis, pirmenybę teikia gyventojų skaičiaus mažėjimo kontrolei. Rusijos demografai teigia, kad didžiausia Rusijos kliūtis yra jos mirtingumo lygis, kuris yra jautresnis politiniams pokyčiams nei gimstamumo lygis, nors tokioms reformoms reikėtų šalies valdovo, norinčio jas vykdyti. Šie žingsniai apimtų brangius ir esminius vidaus ir užsienio politikos pokyčius, kurių Putinas nerodo noro imtis. Demografai mano, kad visos jo kalbos apie gimstamumo didinimą visų pirma yra dūmų uždanga, kuria siekiama paslėpti beveik visišką nenorą spręsti mirtingumo problemas.
Rusijos gimstamumo rodiklis – vaikų skaičius, tenkantis vienai moteriai per visą jos gyvenimą, – yra gerokai mažesnis už reprodukcinį lygį, kaip ir kitose Europos šalyse.Tačiau Rusijos mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius, palyginti su visais gyventojais, – yra daug didesnis nei visose kitose išsivysčiusiose ir urbanizuotose šalyse.Taip yra iš dalies dėl to, kad dauguma šių valstybių vykdo socialinę politiką, kuria siekiama sumažinti mirtingumą ir pailginti gyvenimo trukmę.Atsižvelgdama į šį modelį, demografai teigia, kad Rusija turėtų sutelkti dėmesį į pastarųjų mažinimą, jei nori užkirsti kelią tolesniam šalies gyventojų skaičiaus mažėjimui – iki šio amžiaus pabaigos jų gali sumažėti iki 100 milijonų.
Pasak Rusijos demografų Abjy Shukyurov ir Dmitry Zakotyansky, Rusijos vyriausybė beveik visą dėmesį sutelkė į gimstamumo didinimą, nes mano, kad gali tai padaryti, nors jos pačios ir kitų šalių patirtis rodo priešingai. Maskva tai daro ignoruodama daug veiksmingesnę politiką, kuri padėtų sumažinti mirtingumą.
A. Šukyurovas pastebi, kad nors šiuo metu gimstamumas Rusijoje yra mažesnis nei bet kada anksčiau, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalis vis labiau urbanizuojasi, tai “gali būti gerai”. Kita vertus, jos mirtingumo lygis “yra visai kitoks”. Nors gimstamumas Rusijoje panašus į Europos, mirtingumas yra daug didesnis, be to, skiriasi ir mirties priežastys. Rusijoje pagrindinė mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos, o Europoje, kuri taiko įvairias sveikatos priežiūros strategijas šioms ligoms mažinti, dabar pagrindinė mirties priežastis yra vėžys.
Savo ruožtu A. Zakotjanskis pažymi, kad ekonominė nelygybė yra svarbus veiksnys, lemiantis trumpą gyvenimo trukmę Rusijoje, nes net 40 proc. visų rusų gyvena skurde, toliau daug rūko ir geria, dažniau įsitraukia į nusikaltimus ar yra nuo jų nukentėję. Kremlius galėtų labiau kovoti su visa šia ekonomine nelygybe, tačiau to nedaro. Be to, abu demografai teigia, kad Rusijos demografinei padėčiai didelės įtakos turėjo karas Ukrainoje – konfliktas, per kurį, kai kuriais skaičiavimais, žuvo 120 000 rusų karių ir dar daugiau kaip 400 000 buvo sužeista. Režimas vėl galėtų pagerinti šalies demografinę padėtį, jei baigtųsi ilgas karas.
Net ir tada, kai Putinas kalba apie mirtingumą, jis užgožia tikruosius skaičius, žaisdamas su statistika, nes tikrieji skaičiai yra pernelyg siaubingi. Be gimstamumo klausimų, beveik visada kalbama apie mirtingumą, kad nebūtų mestas iššūkis V. Putino politikai.
Šiuo metu Kremlius nori užkirsti kelią klausimams apie V. Putino sveikatos priežiūros “optimizavimo” programą – dešimtmetį trunkančias pastangas sumažinti sveikatos priežiūros įstaigų skaičių, kad būtų galima skirti daugiau lėšų kitiems projektams, įskaitant karą Ukrainoje. Visoje šalyje buvo uždarytos ligoninės ir medicinos centrai, todėl rusai vis labiau piktinasi. Pakeisti jo kursą dabar būtų nepaprastai brangu. Akademikas Robertas Nigmatullinas teigia, kad, norėdama sugrįžti į 1991 m. buvusį Rusijos mirtingumo lygį, Rusija turėtų padvigubinti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, skiriamą sveikatos apsaugai. Priešingu atveju ji ir toliau kasmet patirs 200 000 ar daugiau perteklinių mirčių.
Už šių tiesioginių sveikatos priežiūros ir finansinių problemų slypi dar viena, kuri, tikėtina, didės ir vaidins vis didesnį vaidmenį Putinui nesugebant spręsti mirtingumo problemų. Nors abortų skaičius, palyginti su sovietmečiu, sumažėjo 90 procentų, tyrimai rodo, kad tai įvyko dėl daugelio priežasčių ir, kad skatinimo gimdyti hiperfokusas jiems pasirodė ne toks veiksmingas, kaip skelbta.
Be to, daugelio Rusijos nacionalistų siaubui, mirtingumo rodikliai daug didesni daugiausia etniškai rusiškuose šalies regionuose nei neetniniuose rusiškuose, o gimstamumo rodikliai pirmuosiuose išlieka didesni nei antruosiuose.
Nesugebėjimas spręsti didelio mirtingumo problemos reiškia, kad Rusijos Federacija taps vis mažiau etniškai rusiška, nepaisant to, kad V. Putinas vis labiau remia rusų nacionalistų darbotvarkę. Dar blogiau, jo požiūriu, Maskvos gimdymo skatinimo politika ne tik yra labai neveiksminga etninėse rusų teritorijose, bet ir palaiko ar net didina aukštą gimstamumo lygį neetniniuose rusų regionuose, o tai yra visiškai priešinga tam, ko nori Kremliaus vadovas.
Dėmesys sutelkiamas tik į tai, ką V. Putinas sako darąs demografinei padėčiai spręsti, ir atitraukiamas dėmesys nuo to, kas iš tikrųjų vyksta: nuolatinis gyventojų skaičiaus mažėjimas. Šį dar labiau didina tai, kad V. Putinas siekia didinti gimstamumą, užuot padėjęs mažinti itin didelį mirtingumą.Deja, tiek V. Putino, tiek Rusijos atveju, tarp tų, kuriuos klaidina jo žodžiai, beveik neabejotinai yra ir pats Kremliaus lyderis. Tad bet kokie pokyčiai yra mažai tikėtini iki dramatiško demografinio žlugimo arba jo pasitraukimo iš valdžios.
Kremlius teikia pirmenybę rusų kalbai Maskvos artimajame užsienyje.
Paul Goble
EURASIA DAILY MONITOR
