Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusiame universiteto tarybos posėdyje diskutuota apie aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje, mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarką, jos galimybes ir LSMU viziją pertvarkos kontekste.
Pagrindinės pastarojo dešimtmečio problemos, anot Tarybos narių, – demografinių pokyčių lemiamas mažėjantis abiturientų skaičius, besidubliuojančios daugelio universitetų studijų programos, per didelis baigusių, darbo rinkos poreikį neatitinkančių tam tikrų studijų programų, absolventų skaičius ir skirtingi universitetų studijų kokybei keliami reikalavimai.
Atkreiptas dėmesys, kad vertinant bendruosius visų universitetų rodiklius (pagal MOSTA tyrimus), LSMU bendras balas, įvertinantis studentų, studijų ir mokslinės veiklos sričių rezultatus, buvo didžiausias (69). Vertinant tam tikras universitetų sritis, LSMU biomedicinos sritis gavo didžiausią įvertinimą (70) tarp Kauno regiono universitetų sričių.
„Universiteto studentai turi puikias galimybes teorines žinias jau studijų metu taikyti praktikoje. Tai jie daro didžiausioje Baltijos šalyse ligoninėje – LSMU ligoninėje Kauno klinikose. Be glaudaus bendradarbiavimo su Kauno klinikomis, būtų sudėtinga kalbėti apie aukščiausio lygio specialistų, paklausių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, parengimą“, – kalbėjo LSMU tarybos pirmininkas prof. Vilius Grabauskas. 83 proc. LSMU baigusių studentų įsidarbina per pusę metų.
Posėdyje pritarta, kad darbo rinkos poreikį atitinkančių, jau parengtų savarankiškam darbui ir galinčių panaudoti įgytas kompetencijas specialistų rengimas – turėtų būti vienas pagrindinių visų universitetų tikslų. Atkreiptas dėmesys, kad universitetų studijų kokybę atspindi pačių moksleivių pasirinkimas studijuoti juose. Vertinant studijų kokybę svarbu paminėti, kad LSMU renkasi vieni gabiausių Lietuvos moksleivių. Remiantis LAMA BPO duomenimis, apie 61 proc. (daugiausia iš visų Lietuvos universitetų) sudaro įstojusieji, turintys 7 ir didesnį balą.
Universiteto patrauklumą grindžia ir nuolat didėjantis, didžiausias tarp visų Lietuvos universitetų, užsienio studentų skaičius – 2016 m. buvo 11,5 proc. (pagal ŠVIS duomenis 2012–2016 m. LSMU užsienio šalies studentų skaičiaus didėjimas buvo 9,7 proc., o šalies universitetų vidurkis – 5,9 proc.).
Įvertinus kokybinius Universiteto rodiklius, darbo rinkos poreikį, atsižvelgiant į Universiteto specializaciją ir turimą potencialą, Tarybos posėdyje pritarta, kad mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarka neturi griauti to, kas nuosekliai kurta per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį, kokybiškai funkcionuoja ir užtikrina aukščiausio lygio, paklausių Lietuvoje ir užsienyje specialistų rengimą.
Racionalus siūlymas būtų, kad Kauno regione veiktų trys universitetai: du – specializuoti (sveikatos mokslų ir technologijų) ir vienas klasikinis (universalus) universitetas. Universitetai galėtų tapti kolegijų steigėjais, o profesinės mokyklos – būti asocijuotomis su kolegijomis pagal specializacijos sritį.
Tarybos nariai taip pat pritarė, kad aukštojo mokslo reforma yra reikalinga. Kaip parodė LSMU, tęsusio susijungusių Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos veiklą, patirtis, – universitetų susijungimas gali būti naudingas, bet reikalauja daug pastangų, motyvacijos ir didelių investicijų. Priešingu atveju – jis gali neatnešti laukiamo rezultato arba net būti žalingas.
Šaltinis: lsmuni.lt
