Vilnius, sausio 6 d. (ELTA). Vykstant tyrimams dėl praėjusią savaitę pažeistų kabelių Baltijos jūroje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas pažymi, kad NATO šalys patiria provokacijomis paremtą spaudimą, kuriuo siekiama įvertinti Aljanso reakciją. Jis pabrėžia, kad tokiu atveju, kai už tyčinį incidentą atsakinga kita valstybė, turi būti numatyti aktyvūs atgaliniai veiksmai.
„Man atrodo, mums reikia labai aiškiai pasakyti, kad, jeigu prieš Ukrainą yra vykdoma brutali konvencinė agresija, tai prieš NATO erdvę yra vykdomas toks pilkoje zonoje vykstantis sabotažais, provokacijomis paremtas spaudimas. Tai jau vyksta keleri metai, tokiu būdu tikrinama, kaip NATO reaguoja, ar yra atsako mechanizmai“, – antradienį LRT radijui sakė L. Kasčiūnas.
„Nuolat pabrėžiu jau kelis metus, kad NATO turi tapti aktyviu gynybiniu Aljansu. Kitaip tariant, jeigu matome, kad mums yra kuriamos dilemos, vyksta sabotažai, provokacijos, nesakau, kad simetriškai, bet NATO turi rasti būdų, kaip tai trečiai šaliai, kuri kuria mums tas problemas, duoti tam tikrą atkirtį“, – teigė jis.
Konservatorių lyderis pabrėžia, kad tai neturi būti analogiškas veiksmas. Vis tik, anot jo, siekiant išvengti tolesnių incidentų, šis klausimas turi būti išspręstas NATO lygiu.
„Tai nebūtinai yra simetrinis atsakas, kad, jeigu jie mūsų oro erdvę pažeidžia, mes irgi taip pat turime padaryti. Tačiau sukurti tam tikrą problemą kokią nors ekonomikos, informacinėje, transporto srityje – tą būtina daryti, nes kitais atvejais jie eis vis gilyn ir gilyn tol, kol negaus per nagus. Tai šitą dilemą būtina išspręsti Aljansui ir tol, kol mes jos neišspręsime, mes turėsime problemų“, – teigė jis.
Jei nieko nedarome, parodome, kad esame labai silpni
Savo ruožtu NSGK narys Dainius Gaižauskas teigia, kad įvertinus incidentus Baltijos jūroje kaip hibridines atakas, turėtų būti numatyti konkretūs veiksmai. Kitu atveju, anot jo, valstybės gali parodyti savo silpnybę.
„Tų kabelių nutrūksta ir Rusijos pusėje. Išties, būna ir tų audrų situacijos ir panašiai. Tačiau, kad Rusija gali išnaudoti tai, kaip hibridinį ginklą ar hibridinį vieną iš atvejų, mes žinome apie tai“, – LRT radijui sakė jis.
„Tačiau, jei mes žinome, tai, kaip mes ruošiamės tą hibridą sutvarkyti? Ar čia ne tas pats scenarijus, kaip su balionais? Kai mes kalbame apie tuos dalykus, mes turėtumėme pasakyti, kad ne tik fiksuojame, bet ir ką darome, nes jei mes nieko nedarome, mes parodome, kad esame labai silpni ir nesugebame susitvarkyti“, – pridūrė D. Gaižauskas.
ELTA primena, kad sekmadienį Baltijos jūroje, netoli Liepojos, buvo pažeistas privačiai įmonei priklausantis optinis kabelis. Apie incidentą socialiniame tinkle „X“ sekmadienį pranešė Latvijos premjerė Evika Silinia.
Krizių valdymo centro vadovas Arvis Zilė Latvijos televizijai pranešė, kad informacija apie galimą optinio kabelio pažeidimą buvo gauta sausio 3 d. iš Lietuvos Krizių valdymo centro. Pasikalbėjus su kabelio savininku paaiškėjo, kad pažeidimas tikrai įvyko, o įmonė šiuo metu bando nustatyti tikslią vietą.
Tikslios priežastys dar nėra žinomos. A. Zilė teigė, kad kol kas negalima daryti jokių prielaidų, nes įmonė analizuoja duomenis ir neatmeta nė vienos versijos.
Praėjusį trečiadienį buvo pažeistas Helsinkį ir Taliną jungiantis telekomunikacijų kabelis.
