„Dizaineriams sudėtinga kurti, jeigu jie nežino, kas vyko praeityje, kas buvo sukurta anksčiau. Žinoma, tam gali būti naudojamas internetas, tačiau didžiąją dalį 1950-ųjų laikotarpio kūrinių internete rasti beveik neįmanoma“, – sako tarpdisciplininės dizaino bibliotekos „DesignLibrary Milano“ atstovė Stefania Silvestri, sausio pabaigoje skaičiusi paskaitą apie tai, kaip karo pramonę paversti taikos priemone, vieninteliame „DesignLibrary“ padalinyje Lietuvoje, KTU „Santakos“ slėnyje.
Generalinė dizaino bibliotekos, prieš beveik dešimtmetį duris atvėrusios vienoje iš dizaino sostinių – Milane, sekretorė S. Silvestri yra atsakinga už pasaulinio „DesignLibrary“ tinklo vieno iš padalinių vystymą ir viešuosius ryšius.
S. Silvestri bendradarbiauja su prestižiniais italų dizaino prekės ženklais, tokiais kaip: „Alessi“, „DePadova“, „Flos“, „Kartell“, „Boffi“, „Foscarini“, „Mutina“, „Budri“, taip pat tarptautiniais ženklais: „Axor“, „Grohe AG“, „Kettal“, „Gandia Blasco“ ir kitais.
Šiais metais, Kaune, S. Silvestri rengia „Dizaino ketvirtadienių“ ciklą „Ateitis praeityje“, kurio metu detaliai pristato skirtingų laikmečių dizainą bei jo ryšį su pasaulio politika, pramone, visuomene, socialine aplinka.
– „DesignLibrary Kaunas“ metus pradeda renginiu „50-ieji – kaip karo pramonę paversti taikos priemone?“. Apie ką kalbėjote su paskaitos dalyviais?, – paklausėme S. Silvestri.
– Paprastai „DesignLibrary“ renginiai vyksta kiekvieną ketvirtadienį ir visos jų temos yra skirtingos. Šiuos metus „DesignLibrary Kaunas“ pradeda ciklu „Ateitis praeityje“. Bandome keliauti per dizaino istorijos etapus žingsnis po žingsnio, aptariant reikšmingus įvykius nuo 1950-ųjų iki 1990-ųjų.
Šis susitikimas buvo pirmasis iš trijų ciklo renginių. Paskaitų ašis – ne tik istorija, bet ir dizaino ikonų reikšmė žmonėms. Analizuodami istorinius objektus, kalbame ir apie tai, kaip žmonės gali transformuoti daiktus ir pritaikyti juos kasdieniniame gyvenime bei daryti įtaką ateities tendencijoms.
Dizaineriams sudėtinga kurti, jeigu jie nežino, kas vyko praeityje, kas anksčiau buvo sukurta. Žinoma, tam gali būti naudojamas internetas, tačiau didžiąją dalį 1950-ųjų laikotarpio kūrinių internete rasti beveik neįmanoma.
Taigi, vienas iš šio renginio tikslų yra sukurti ryšį tarp praeities ir ateities. Į KTU „Santakos“ slėnį sausio 19 dieną atvykę renginio dalyviai turėjo galimybę pamatyti įvairias nuotraukas, istorinius įvykius aptarti per tam tikrus pavyzdžius, parodant, jog ankstesniais laikotarpiais sukurti daiktai yra vertinami bei perkami ir šiomis dienomis.
Sekantys „Ateitis praeityje“ ciklo renginiai numatomi vasario ir kovo mėnesiais. Juose bus pristatomas 60-ųjų ir 70-tųjų dizainas ir jo kilmė bei ryšys su šiandiena.
– Ar Kaune viešėjote pirmą kartą? Kokį įspūdį paliko renginio lankytojai?
– Šis apsilankymas Kaune – jau trečiasis. Pirmasis renginys sutraukė kelias dešimtis žmonių, o tai yra labai gerai. Neabejoju, kad tolimesniuose „DesignLibrary Kaunas“ renginiuose apsilankys vis daugiau dalyvių, besidominčių skirtingomis temomis. Norime parodyti, kad ši erdvė – nėra vien tik knygų kolekcija.
Nors pavadinime yra žodis „library“ (liet. biblioteka), „DesignLibrary“ nėra įprastinė biblioteka – tai tinklas, kuriame dalinamasi kontaktais, žiniomis, kultūra, kur sujungiame žmones ir įmones.
– Vienintelis „DesignLibrary“ tinklo padalinys Lietuvoje yra įsikūręs KTU „Santakos“ slėnyje. Kokį įspūdį paliko ši erdvė?
– Vienu didžiausių ir moderniausių Baltijos regione atviros prieigos mokslo, studijų ir verslo centrų – KTU „Santakos“ slėniu – domėjomės nuo pat pirmosios jo veikimo dienos. Ši vieta naujajam „DesignLibrary“ padaliniui Lietuvoje buvo pasirinkta bendru partnerių, KTU Dizaino Centro ir „DesignLibrary Milano“, sutarimu.
KTU „Santakos“ slėnis ir jo erdvės yra puiki vieta tokiam projektui. Įmonės, tapusios mūsų partnerėmis įrengiant „DesignLibrary Kaunas“, yra įgyvendinusios išskirtinių projektų, todėl džiaugiamės, kad sukurtais interjero sprendimais buvo puikiai atspindėta „DesignLibrary“ ideologija, kuri remiasi dizaino ir skirtingų sričių sinergija.
Lietuviškoje dizaino bibliotekoje išlaikyta ta pati interjero dizaino koncepcija, esanti tiek Milane, tiek ir kituose padaliniuose, kuri buvo sukurta žinomo dizainerio Jameso Irvine‘o. „DesignLibrary Kaunas“ esantys baldai, atskiros interjero detalės yra sukurtos skirtingus prekės ženklus – tiek itališkus, tiek lietuviškus – atstovaujančių įmonių.
Taigi, „DesignLibrary Kaunas“ yra puikus erdvės, kurioje gali derėti skirtingų šalių dizaino, mokslo ir verslo sinergija, pavyzdys.
– Minėjote, kad „DesignLibrary Kaunas“ nėra tik biblioteka. Ką dar galima atrasti naujojoje KTU „Santakos“ slėnio erdvėje?
– Taip, tiesa. „DesignLibrary“ reiktų vertinti kaip tarptautinį kultūros projektą, kuriame veikia ir tarpdisciplininė biblioteka su skirtingų rūšių žurnalais, knygomis apie dizainą ir kitais leidiniais. Tačiau, kaskart atidarydami naują „DesignLibrary“ padalinį, stengiamės į projektą įtraukti sritis, kurios būtų aktualios būtent tame kontekste.
Knygų pasirinkimas – platus, t.y. nuo įvairių prototipų kūrimo, architektūros iki dizaino vadybos. Visgi, didžiausias dėmesys išlieka dizainui.
„DesignLibrary Kaunas“ taip pat įrengta ir bendradarbystės erdvė „DesignFriends“, kur žmonės gali burtis ir kartu su kolegomis dirbti prie savo projektų.
– Dirbate Milane esančioje „DesignLibrary“. Papasakokite apie ten vykdomą veiklą, renginius, jų dalyvius.
– Nuo „DesignLibrary Milano“ atidarymo jau buvo surengta 240 renginių. KTU „Santakos“ slėnyje vykęs trečiasis „Dizaino ketvirtadienis“ buvo pirmasis „DesignLibrary“ tinklo renginys 2017 metais.
Paprastai, „Dizaino ketvirtadienio“ renginiai vyksta kiekvieną ketvirtadienį, o jų metu nagrinėjamos skirtingos temos. Dalis jų yra dedikuojamos dizaino produktams – kviečiame juos sukūrusius dizainerius atvykti ir papasakoti apie kūrybos procesą.
„DesignLibrary“ renginiuose taip pat dalyvauja įmonės, kurios pristato savo gaminius, tačiau tai nėra tik reklaminis produktų pristatymas, o daugiau technologijų, žinių, praktikos sinergija. „Dizaino ketvirtadieniuose“ gausiai lankosi dizaineriai, žurnalistai, architektai, studentai.
– Kokie yra tarpdisciplininių bibliotekų, įsikūrusių Kaune ir Milane panašumai ir skirtumai?
– „DesignLibrary Milano“ yra kelis kartus didesnė už „DesignLibrary Kaunas“, turi gausesnę leidinių kolekciją ir didesnį narių kiekį. Šiandien mūsų narių skaičius viršija 2500 žmonių.
Kalbant apie aplinką, abiejų dizaino bibliotekų įvaizdis yra pakankamai panašus, tačiau tuo pačiu ir kitoks. Prie „DesignLibrary Kaunas“ įrengimo prisidėjo ir Lietuvos įmonės, integravusios šaliai specifinių dizaino elementų, kurie suteikia aplinkai ir biliotekos veidui išskirtinumo.
Tolimesni „Dizaino ketvirtadienių“ renginiai: http://ktu.edu/lt/mechanikos-inzinerijos-ir-dizaino-fakultetas/ivykis/designlibrary-kaunas-pirmojo-ketvircio-renginiai
