Lietuva jau kelerius metus gyvena čekiukų epochoje. Vieni pylėsi kurą ir net iš šiukšlių dėžių rinko svetimus čekiukus. Kiti pirko kanceliarines prekes. Treti aiškino, kad viešasis interesas kartais sutampa su pietų sąskaita ar automobilio baku. Visuomenė piktinasi. Prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Tapinas skaičiuoja. Politikai aiškinasi.
Tomas Čyvas
Ir vis dėlto daugiau važinėjant po Lietuvą, kuo daugiau kalbantis su žmonėmis regionuose, svarbėja klausimas: ar tikrai didžiausi pinigai slepiasi čekiukuose?
O jeigu jie slepiasi po žeme? Vamzdžiuose. Trasose. Prisijungimuose. Infrastruktūroje, kurios kilmę po dešimtmečių jau sunku atsekti.
Ši istorija prasidėjo Kaišiadoryse, o gal ir ne. Kuo ilgiau ją narplioji, tuo mažiau ji atrodo vien apie Kaišiadoris. Ir tuo labiau ima atrodyti apie Lietuvą.
ŽMOGUS SU SEGTUVU
Kartais kažkurioje savivaldybėje atsiranda žmogus, kurio valdininkai nelabai mėgsta. (Įrašą galite rasti https://www.facebook.com/groups/973579880911592/). Yra gana stipri grupė 1000 kaišiadoriečių.
Jis neturi tarnybinio automobilio. Neturi sekretorės. Neturi teisininkų komandos.
Tačiau turi įrodymų segtuvą. Kartais – visą spintą segtuvų. Kol politikai keičia partijas, tarybas ir postus, tokie žmonės kaupia dokumentus.
Raštus, atsakymus. Pažymas ir Teismų sprendimus. Vieną dieną kas nors iš jų atsisėda prieš kamerą ir pradeda juos rodyti.
Tokiems, kurie nenusileidžia sistemai – prasideda nemalonumai. Kaišiadorių istorijoje tokiu žmogumi tapo Marius Balčiūnas.
Ar visi jo teiginiai teisingi? Ne man spręsti. Tai institucijų darbas ir skaitytojų bei žiūrovų nuomonių reikalas.
Tačiau faktas, kad žmogus daugiau nei dešimtmetį renka dokumentus ir vis dar ieško atsakymų, jau savaime yra istorija. Svarbi istorija. Nesvarbu ar tai Kaišiadorys, Šilutė ar Pasvalys.
Nes normali valstybė ir savivalda neturėtų gadinti kraujo piliečiams, kurie dešimt metų priversti aiškintis tą patį klausimą.
DARBO GRUPĖS METAFIZIKA
Lietuvoje egzistuoja ypatinga institucija – Darbo grupė. Ji, kaip vaiduoklis, čia atsiranda, čia dingsta. Tiesa, dar yra etikos komisijos prie kiekvieno kampo, kurios išvis niekam nereikalingos. Bet dabar apie „darbo“ grupes.
Jeigu problema maža – sudaroma darbo grupė. Jeigu problema didelė – sudaroma darbo grupė. Jeigu problema labai didelė – sudaroma darbo grupė ir laukiama, kol visi pamirš.
„Kaišiadorių vandenų“ istorijoje taip pat buvo darbo grupė. Jos tikslas buvo įvertinti aplinkybes, susijusias su Mariaus Balčiūno patirta žala.
Tačiau viešojoje erdvėje keliami klausimai buvo gerokai platesni. Kalbėta apie trasas, prisijungimus, dokumentus, technines sąlygas ir sutartis. Ir darbo grupės, kuriai vadovavo ponas Darius Vilimas, buvęs vicemeras, o nūnai tarybos narys, nutraukė veiklą tada, kai reikėjo esminių išvadų.
Pats jis portalui kaunieciams.lt teigė, kad norėjo padėti žmogui – M. Balčiūnui – bet, girdi, nepavyko.
Kaišiadorių rajone, kaip rodo dokumentai ir net pačių valdininkų bei politikų komentarai, oficialūs raštai, metų metais vamzdynus, įmonės „Kaišiadorių vandenys“ vardu kažkas tiesė. Žmonės matė, yra liudijimai. Ir kas iš to?
DARBO GRUPĖS VADOVO POZICIJA
Šiam konkrečiam incidentui tirti Kaišiadorių rajono taryba sudarė net darbo grupę. Pasak jos vadovo, tuometinio vucemero Dariaus Vilimo, norėta padėti žmogui. Pagalbos padariniai – ieškiniai ir baudos.
– Pone Vilimai, kiek Lietuvoje yra Balčiūnų?
– Jeigu kalbame apie pavardę, tai Registrų centras turbūt pasakytų tiksliau.
– Ne apie pavardę kalbu. Apie žmones, kurie staiga sužino, kad vamzdis yra jų, bet kartu ir ne jų. Kad vanduo teka, abonento numeris yra, mokesčiai mokami, o dokumentų kažkodėl nėra.
– Mūsų darbo grupė tokio klausimo nenagrinėjo.
– Supratau. O kiek Lietuvoje yra darbo grupių, kurios nenagrinėjo to, ką reikėjo nagrinėti?
– Darbo grupė nagrinėjo tai, ką buvo pavesta nagrinėti.
– Vadinasi, jeigu žmogus įkrenta į šulinį, sudaroma darbo grupė nustatyti, ar jam nebuvo šalta. O kas iškasė šulinį – jau ne tos darbo grupės kompetencija?
– Jūs čia labai supaprastinate.
– Anaiptol. Aš tik mėginu suprasti lietuvišką administracinę metafiziką. Vamzdis yra, vanduo teka, pinigai surenkami, bet kai paklausi, kas viską įrengė, prasideda teologija.
– Faktų reikia.
– Faktų Lietuvoje niekada netrūksta. Trūksta tik žmonių, kurie norėtų juos pamatyti.
– Jeigu atsirastų naujų aplinkybių…
– Lietuvoje naujos aplinkybės atsiranda tik tada, kai senos pradeda kalbėti.
(Kalbino šių eilučių autorius, – Tomas Čyvas, redaguota DI)
KAS ŽINOJO IR KADA ŽINOJO?
Per tuos metus, kurie matosi dokumentuose, keitėsi merai, keitėsi administracijų direktoriai. Keitėsi tarybų sudėtys. Keitėsi komisijų sudėtys ir vadai.
Nesikeitė tik klausimai. Jeigu egzistavo praktikos, kurios šiandien kelia abejonių, kas jas matė? Kas jas kontroliavo? Kas už jas buvo atsakingas? Kas privalėjo reaguoti?
Mėginant atsakyti į šiuos klausimus kyla tik vienas: Jei lošti kortomis Durniaus žaidimo sėda Gaidys,ožys, asilas ir avinas, kas laimės, t.y. atrodys kvailiau?
ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS TYLA
Kai kyla vieši klausimai dėl savivaldybės įmonių veiklos, natūraliai atsiranda lūkestis, kad dirbs antikorupciniai mechanizmai.
Tačiau visuomenė turi teisę klausti: Ar buvo inicijuoti tyrimai? Ar buvo šaukiami posėdžiai?
Ar buvo renkami duomenys? Kai atsakymų nėra, jų vietą užima spėlionės.
O štai čia didelis klausimas – kaip taip galėjo atsitikti, kad ankstesnės kadencijos rajono Antikorupcijos pirmininkas Algimantas Radvila per savo pirmininkavimą nesušaukė nei vieno posėdžio jokiu klausimu?
O juk tai ne vien Kaišiadorių „vandenių“ reikalai. Buvo ir nacionaliniu lygiu išgarsėjusi „Autokausta“ ir daug ko kitko.
KAI ČEKIUKAI TAMPA SMULKMĖ
Vienas dalykas šioje istorijoje išsiskiria labiausiai.
Mastas. Kalbama ne apie vieną žmogų. Marius Balčiūnas ir jo bėdos čia yra tik iliustracija – aršus nepasiduodantis pilietis. Kai kas žiūri net ironiškai – girdi, nesišakotų, nebūtų bėdų.
Galima interpretuoti, kaip kai kas rajone šnabždasi, kad tiesiog nereikėjo su kaimynais ir valdžia pyktis. Gal, bet visgi….
Kalbama ne apie vieną konfliktą. Kalbama apie galimą sistemą. Jeigu kažkur egzistavo praktikos, kurios šiandien atrodo keistai, kiek tokių atvejų galėjo būti? Rajone? Šalyje?
Kiek galėjo būti atvejų, kad vamzdžiai buvo nutiesti, abonentai įrengti, pinigai paimti, darė tai „Kaišiadorių vandenys“, o paskui pas juos duomenys apie tai pasimetė. Ėmė ir pasimetė. Įmonėje su ofisais, buhalteriais, teisininkais, politine priedanga. O štai pas tokį Balčiūną – nepasimetė. Jis juos rodo video formatu. Gal dabartinis meras Šarūnas Čėsna gali pakomentuoti tokį fenomeną?
FIGŪRANTAI
Rolandas Zazerskis. Vytenis Tomkus. Šarūnas Čėsna, Darius Vilimas.
Skirtingi laikotarpiai, skirtingos pareigos -kaip apsivertimas pozomis lovoje.
Jie nieko nežino, niekaip nesusiję su daugelio paliudytu, kad Kaišiadorių vandenių įmonė metų metais abejotino skaidrumo verslą? Galima tuo tikėti, bet gali taip ir nebūti.
Skirtingi laikotarpiai. Skirtingos atsakomybės. Ir bendras skėsčiojimas rankomis.
Ir štai čia Kaišiadorys baigiasi, o prasideda Lietuva. Todėl pagrindinis klausimas nėra: Kas nutiko Mariui Balčiūnui? Pagrindinis klausimas yra: Kiek Lietuvoje yra Balčiūnų?
Įdomu tai, kad 2026 m. birželio 4 d. STT atliko kratas bendrovėje „Mažeikių vandenys“. Tyrimas susijęs su galimomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis ir galimu piktnaudžiavimu. O kaip pas kitus Lietuvos vandeninkus?
Dabartinio Kaišiadorių rajono tarybos Antikorupcijos Komisijos pirmininko Mindaugo Kuklieriaus komentaras;
„Bet kuris bet kurios įmonės vadovas, perimdamas vairą, turėtų pirmiausiai pats paprašyti audito, kontroliuojančių institucijų patikrų. Taip nubrėžtų ribą sau už nugaros. Tai, beje, galioja ir merams, ir vicemerams, administracijų direktoriams. Juk neįmanoma nematyti problemos, kai ji viešai keliama tarybos posėdžiuose, linksniuojama žiniasklaidoje. Net teismai vyksta metų metais,“- portalui kaunieciams.lt sakė M. Kuklierius.
Veidai keičiasi, o klausimai lieka. Tyrimas tęsiasi.
Susiję straipsniai: https://kaunieciams.lt/vamzdziu-respublika-tik-kaisiadorys-biurokratu-ispazintis/
Laukite tęsinio.
