Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį su gyvybės mokslų sektoriaus atstovais aptarė šiuo metu planuojamus veiksmus skatinant gyvybės mokslų industrijos augimą.
„Lietuva turi ambicingą tikslą – įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių ir pasiekti, kad šio sektoriaus dalis 2030 m. sudarytų 5 proc. BVP, tai yra išaugtų penkis kartus. Turime didžiulį potencialą vystyti pažangias gyvybės mokslų technologijas, bet norint pasiekti šį ambicingą tikslą, reikės visos Vyriausybės susitelkimo“, – sako A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia išsigryninti ilgalaikę šio sektoriaus vystymo strategiją, kurioje bus numatyti valstybės ir verslo įsipareigojimai skatinti talentų pasiūlą, inovacijas ir eksportą, pritraukti investicijas, gerinti verslo aplinką ir infrastruktūrą bei kt.
Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimui, kuriame inovacijų paklausos skatinimui bei ekosistemos pertvarkai numatyta daugiau kaip 200 mln. eurų. Iš jų bendroms verslo ir mokslo misijoms numatyta 63 mln. eurų. Tam, kad būtų prasmingai panaudotos šios lėšos, iki rugsėjo 6 d. per E. piliečio sistemą laukiama mokslo, verslo ir visuomenės nuomonių bei pasiūlymų dėl šiuo metu aktualiausių visuomenės iššūkių, kurie galėtų būti sprendžiami sutelkiant finansavimą, mokslo ir verslo išteklius bei potencialą.
„Kalbame su verslu ir girdime, kad norėdami iki 2030 m. pasiekti 5 proc. BVP rezultatą, turėsime investuoti kur kas daugiau, nei suplanuota dabar. 63 mln. eurų – dideli pinigai, tačiau gyvybės mokslų sektoriui reikalingos kur kas didesnės investicijos. Pats verslas skaičiuoja, kad reikalingos 300 mln. eurų valstybės investicijos ir dar 300 mln. eurų prisidėtų jie patys. Šių lėšų reikės ieškoti ES struktūriniuose fonduose“ , – sakė ministrė A. Armonaitė.
Susitikime su gyvybės mokslų atstovais buvo išsakytos mintys, kad norint proveržio gyvybės mokslų sektoriuje, reikia galvoti apie finansavimo fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams atskyrimą. Taip pat daug dėmesio buvo skirta šiuo metu kuriamos Inovacijų agentūros klausimui. Verslo atstovai išsakė nuomonę, kad proveržis įmanomas tik tuo atveju, jei agentūra administruos ir ES struktūrinių fondų pinigus.
Gyvybės mokslų sektorius – vienas sparčiausiai besivystančių Lietuvos pramonės sektorių, taip pat viena pažangiausių šios srities industrijų Vidurio ir Rytų Europoje. Šiuo metu sektoriaus indėlis į šalies BVP sudaro apie 2 proc.
2019 m. Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje veikė 571 įmonė, o dirbo apie 7,5 tūkst. darbuotojų. Pernai šio sektoriaus lietuviškos kilmės produktų eksporto vertė pasiekė 627 mln. eurų – palyginti su 2019 m., ji padidėjo net 62 proc.
90 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių. Didžiausios Lietuvos sektoriaus eksporto rinkos 2020 m. buvo JAV (29 proc.), Vokietija (14 proc.) ir Kinija (6,3 proc.).
