„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Dizainas laimei“ pristato naują renginį – Kauno DIZAINO įvykį. Renginių ciklas, vyksiantis spalio 23–31 d. Kaune kvies diskutuoti apie miesto ir dizaino klausimus, susipažinti su gerosiomis šalies ir užsienio miestų praktikomis bei konkrečiais dizaino pavyzdžiais. Ką reiškia būti Dizaino miestu? Kaip veikia ir kokiais lūkesčiais gyvena dizaino bendruomenė Dizaino mieste? Kokią įtaką dizainas daro miesto ir jo gyventojų ateičiai?
Kviečiame paklausyti pokalbių apie „Ateities miesto“ tema.
Ar Lietuva turi potencialo tapti dizaino šalimi?
2014 m. Lietuvoje buvo atlikta Dizaino sektoriaus galimybių studija, kurioje analizuojama šalies dizaino ekosistema ir aptartos gerosios užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Danijos ir kitų) patirtys apie dizaino sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę. Ji parodė, kad įmonėms, kurios atpažįsta dizainą ne tik estetinėje, bet ir strateginėse plotmėse sekasi geriau: pavyzdžiui, tokių JAV įmonių akcijų vertė biržose per 10 metų laikotarpį išaugo apie 250 proc. lyginant su tomis, kurios nėra įsisavinusios dizaino strategijas.
Dr. Marius Dirgėla (Vilniaus Dailės Akademija, Lietuvos architektų sąjunga) ir Jonas Liugaila (Lietuvos dizaino asociacija) kalbasi, ką reiškia būti dizaino šalimi? Kokią naudą dizainas kuria miestų įvaizdžiui, visuomenei, verslui? Kas yra geras dizainas? Ar augant ekonomikai, didėja dėmesys estetikai? Kokiems sektoriams dizaino strategija galėtų būti aktuali? Kokią įtaką dizainui daro skaitmenizacija?
Mano kūnas: keisti negalima priimti
Kaip kalbant apie ateities miestus nepamesti pagrindinio jo veikėjo – žmogaus? Šiandien, kad ir kaip norėtume to išvengti, susiduriame su neįprastos pandemijos realybe, kuri verčia dar kartą ir dar stipriau permąstyti, kaip gyvename, kaip dirbame, kur atgauname fizines ir dvasines jėgas, kaip bendraujame ir palaikome socialinį santykį.
Giedrė Valavičiūtė („Dydis nesvarbu“) ir Olesė Kekienė („Performatyvus dizainas“) kalbasi apie gebėjimą gyventi taikoje su savo kūnu, atsisakyti primestų grožio standartų, pasirinkimus madoje ir mityboje, kaip priimti akimirkos grožį ir skirti mažiau dėmesio nereikšmingoms aplinkos detalėms. „Ne diabetas mane daro nelaimingą, o tai, kokius lūkesčius keliu sau“, – sako Giedrė. Pašnekovės kelia klausimą, kokios yra laimės prielaidos ir kaip „atsimokinti“ daryti klaidas, jas priimti kaip mokymosi procesą.
