Šaldymas jau senokai yra gana įprastas konservavimo žiemai būdas. Dažniausiai šaldomos uogos, tačiau dalis lietuvių jau yra įgudę šaldyti ir daržoves. Ir netgi tokias, kurios, rodos, nelabai tam tinkamos. Pavyzdžiui, agurkai, pomidorai ar prieskoniniai žalumynai. Subalansuotos mitybos ekspertė, mitybos akademijos „Pirmas šaukštas“ vadovė Rita Šilenskienė sako, kad šaldyti galima beveik viską.
Išsaugo naudingas medžiagas
Pasak R. Šilenskienės, šaldytose gamtos gėrybėse išlieka nemažai vertingų medžiagų, kurių taip trūksta žiemą.
„Technologijos leidžia mums išsaugoti nuo 75 iki 90 proc. naudingųjų medžiagų. Suvalgę porciją šaldytų daržovių mišinio (morkų, žirnelių, šparaginių pupelių, brokolinių kopūstų ir kt.), gausite dozę vitamino A, kuris svarbus akims ir odai, o žalios spalvos daržovės papildys organizmą vitaminu K, reikalingu kraujo krešėjimui. Tokiame mišinyje yra 5 g baltymų (iš žirnių ir pupelių) ir 8 g skaidulų.
Lietuviai mažai valgo daržovių, negauna per dieną reikiamos skaidulų normos, todėl daržoves, ir šviežias, ir raugintas, ir šaldytas, reikėtų valgyti taip dažnai, kaip sėdatės prie stalo. Egzotinės daržovės, vaisiai ir uogos skinami neprinokę, pakeliui pas mus jie nokinami dirbtinai. Abejoju, ar maistine verte gėrybės, gabentos tūkstančius kilometrų, naudingesnės už šaldytas, kurios buvo užaugintos vietoje“, – sakė pašnekovė.
Ji taip pat pabrėžia, kad siekiant sveikiausio rezultato šaldymui reikėtų naudoti būtent tam skirtus šaldymo maišelius ir indelius, kurie atlaiko –18 0C ir didesnę temperatūrą.
Šaldant reikalingas ir karštis
Ji pabrėžė, kad norint išlaikyti kuo daugiau naudingųjų medžiagų, vaisius, uogas ir daržoves reikia užšaldyti kuo greičiau ir kuo žemesnėje temperatūroje. Labai svarbu prieš šaldant juos kuo labiau nusausinti, kad užšaldžius būtų kuo mažiau ledo.
„Kietosios daržovės geriausiai išlaiko maistingumą trumpai blanširuojant, t. y. kelioms minutėms panardinant jas į karštą, bet ne verdantį vandenį, paskui tiek pat minučių – į ledinį vandenį. Taip sustabdoma enzimų veikla, ir daržovės nepraranda spalvos, kvapo, tekstūros. Morkas, pastarnokus, kaliaropes galima supjaustyti kubeliais, stambesnius briuselinius kopūstėlius perpjauti pusiau“, – patarimus dalijo R. Šilenskienė.
Anot jos, galima šaldyti ir prieskoninius žalumynus: krapus, petražoles, bazilikus, salierų lapus, raudonėlius, rozmarinus. Juos geriausia kuo mažiau smulkinti, nes jie puikiai susispaudžia, o pjaustant išsiskiria eteriniai aliejai, kurie šaldiklyje išgaruoja.
Ko šaldyti nepatartina?
Nors šaldyti galima daug ką, vis tik yra daržovių iš kurių šaldymo neišeis nieko gero. Tai –vandeningos daržovės: salotos, ridikėliai, agurkai, salierų stiebai. Atšildytos jos ištęžta, neišlaiko skonio.
„Netinka šaldymui ir svogūnai, nes jie keičia skonį. Nepatarčiau šaldyti ir kopūstų – jų visada yra pirkti mūsų prekybos centruose ir kainuoja nebrangiai, o šaldyti ir atšildyti kopūstai ištęžta. Teko girdėti, kad kai kas šaldo ir pomidorus, bet didesnė jų nauda yra termiškai apdorojus, nes antioksidantas likopenas atsiranda tik pakaitinus pomidorus. Juos geriau supjaustyti, apvirti 15–20 min ir tik tada užšaldyti. Taip sutaupysite ir vietos šaldiklyje, ir turėsite naudingesnį pagardą žiemai“, – sakė R. Šilenskienė.
Šaldymui ieško mėlynių
Prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusio Centrinio Kauno turgaus prekybininkai sako, kad dažniausiai pirkėjai šaldymui perka uogas.
„Labiausiai tam paklausios tikros lietuviškos miško mėlynės, kurios kaip tik dabar jau atkeliavo pas mus iš Dzūkijos. Jos yra labai vertinamos žmonių kaip naudingos akims ir turinčios daug kitų vitaminų ir naudingų medžiagų. O kadangi renkamos miškuose ir jų būna tik ribotą laiko tarpą, žmonės skuba užsišaldyti, kadangi vėliau jų jau tiesiog nebėra. Ne taip, kaip kitų uogų, kurias augina ūkininkai, ar kurių atveža iš šiltųjų kraštų. Bet ir šias perka šaldymui, kai yra pikas ir mažiausia kaina, nes po to vėl būna brangiau. Pavyzdžiui braškes“, – pasakojo kalbinti turgaus prekiautojai.
Anot jų, yra tokių pirkėjų, kurie labai mėgsta kuo daugiau visko užsišaldyti ir netgi priima tai kaip iššūkį – užšaldyti tai, kas nelabai tam tinka.
„Yra kurie giriasi, kad šaldytus agurkus žiemą šaltibarščiams naudoja, sako, kad išlaiko gerą kvapą ir skonį, jei prieš užšaldymą yra smulkiai supjaustomi. Moliūgus, žirnelius, smidrus, šparagines pupeles, grybus šaldo. Net morkas. Taip pat įvairius prieskonių mišinius iš petražolių, krapų, svogūnų laiškų, salierų. Po to tik išima gatavą kubelį iš šaldiklio ir deda sriuboms, troškiniams pagardinti“, – apie įvairias šaldymo idėjas kalbėjo Kauno turgaus prekeiviai.
urmas.net informacija
