Gyvename chaotiškame ir nuolat besikeičiančiame pasaulyje – ryte skubame nuvežti vaikus į darželį arba mokyklą, 8 valandas praleidžiame darbe, o kur dar namų ruošos darbai, laiko praleidimas su šeima. Gyvendamos šiame uždarame rate pamirštame savo poreikius. Galime net nepastebėti mūsų kūno siunčiamų SOS signalų.
Apie savo lytinę sveikatą turi susimąstyti kiekviena moteris – numodamos ranka į simptomus, galime negrįžtamai pakenkti savo sveikatai. Plačiau apie moters sveikatą, nerimą keliančius simptomus ir kaip jų išvengti, pasakoja “Euromed” gydytoja akušerė-ginekologė Valentina Dauksevičienė:
“Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2018 m. Lietuvoje užregistruoti 625 susirgimai lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). Lyginant pernai metų sergamumo rodiklius su 2017 m., sergamumas chlamidioze išaugo, gonorėja – sumažėjo, sifiliu – išliko stabilus. 47,5 proc. visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15–29 metų amžiaus grupėje“.
Remiantis pateikta statistika, labiausiai paplitusi LPI yra chlamidiozė. Tai labai klastinga liga, kuri dažnai būna besimptomė, bet jos pasekmės gali būti skaudžios – nevaisingumas, negimdinis nėštumas, lėtiniai ir varginantys pilvo apatinės dalies skausmai.
Moteris dažnai kankina makšties kandidozė, kitaip vadinama “pienligė”. Ji nėra priskiriama LPI. Kandidozės sukėlėjas – Candida grybelis. Šią infekciją išduoda varškės konsistencijos išskyros, makšties bei išorinių lytinių organų niežulys, paraudimas bei perštėjimas. Kartais dėl intensyvaus lytinių organų niežulio moterys nusikaso iki žaizdų. Ši infekcija tikrai nereiškia moters apsileidimo – atvirkščiai, pernelyg dažnas prausimasis, priemonių, pažeidžiančių odos bei gleivinių pH naudojimas, antibiotikų vartojimas, imuniteto susilpnėjimas, higieninių įklotų naudojimas, nėštumas išprovokuoja kandidozę.
Kita paplitusi liga – bakterinė vaginozė. Liga pasireiškia gausiomis, vandeningomis, žuvies kvapą turinčiomis išskyromis iš makšties, tarpvietės niežėjimu, perštėjimu. Kartais ši liga gali būti ir besimptomė.
Siekiant nustatyti infekciją, gydytojai akušeriai-ginekologai atlieka makšties išskyrų tepinėlio tyrimą, specifiniais tyrimais nustato LPI sukėlėjus. Atsižvelgiant į rastą sukėlėją, skiria gydymą makšties žvakutėmis, kremais ar geriamais antibiotikais. Be gydytojo paskirto medikamentinio gydymo taip pat rekomenduojama nenaudoti tamponų bei kvapnių įklotų, mūvėti medvilnines kelnaites, gydymo metu neturėti lytinių santykių bei nesimaudyti baseine ir kituose vandens telkiniuose.
Rekomenduojama profilaktinę patikrą atlikti bent kartą metuose net ir nesant nusiskundimų.
Jeigu pastebėjote pagausėjusias išskyras iš makšties, pakitusį jų kvapą ar spalvą, jei yra tepančių kraujingų išskyrų iš makšties tarp mėnesinių, jaučiate skausmą apatinėje pilvo dalyje ar lytinių santykių metu, negalite pastoti, nedvejodama apsilankykite pas savo ginekologą.
Gydytojos akušerės-ginekologės teigimu, ypatingas pasiruošimas einant pas specialistą nereikalingas. Prieš vizitą rekomenduojama pasirūpinti įprastine higiena –apsiprausti, kelias dienas prieš vizitą susilaikyti nuo išorinių lytinių organų depiliacijos ir lytinių santykių, nenaudoti makšties plovimo priemonių, vengti intymioms kūno vietoms skirtų dezodorantų.
Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – susilaikyti nuo lytinių santykių arba turėti ilgalaikius lytinius santykius su vienu ir patikimu partneriu, kuris taipogi yra sveikas. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina taisyklingas prezervatyvų naudojimas.
