Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Mokslininkai perspėja: per mažai rūpinamės įkvepiamo oro kokybe

  • 2017-05-15
  • Kaunieciams.lt
  • Kauno rajonas, Miestas, Sveikata

Atšilus orams gatvėse ir šalikelėse padaugėja eismo dalyvių – pėsčiųjų, dviratininkų, bėgikų. Lietuviai skuba išnaudoti ne tokį jau ir ilgą šiltąjį sezoną, pasisemti energijos visiems metams. Tiesa, ne vienam bėgiką ar dviratininką lenkiančiam vairuotojui tikriausiai kyla klausimas: kiek iš tikrųjų sveika sportuoti taip arti taršos šaltinio – automobilių eismo? Kokia apskritai miesto gyventojų įkvepiamo oro kokybė?\

„Tyrimai rodo, kad vis dėlto geriau sportuoti – bėgioti, važiuoti dviračiu, negu sėdėti namuose. Tačiau reikia įvertinti aplinką ir esamą informaciją apie oro užterštumą ir saugotis, jei tas užterštumas padidėjęs“, – nuramina Tadas Prasauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjas.


Tadas Prasauskas

Taip pat esant galimybei reiktų vengti piko laikotarpių ir naudoti technologines apsaugos priemones, tokias kaip specialūs respiratoriai bėgikams ar dviratininkams.

Oro kokybės tyrimus atliekantys KTU mokslininkai teigia, jog oras užterštas ne tik šalia intensyvių gatvių – taršos šaltinių gausu ir žmonių gyvenamoje aplinkoje. Labiausiai sveikatai kenkia nano lygmens teršalai – smulkios aerozolio dalelės, kurios iš aplinkos oro gali lengvai patekti į plaučius ir kraujotakos sistemą.

„Nanodalelių taršos šaltiniai gali būti tokie įprasti kaip žvakės ar smilkalai. Didelę įtaką oro kokybei turi maisto ruoša, įvairūs purškiamieji aerozoliai – valikliai, gaivikliai“, – vardina T. Prasauskas.

Taršą skleisti gali ir baldai, ir sienos

Pasak tyrėjo, namuose mūsų tyko ir pasyvūs „žudikai“ – baldai ir interjero medžiagos, iš kurių palaipsniui skiriasi įvairūs lakūs organiniai junginiai.

„Turbūt pastebėjote, jog nusipirkus naujus baldus, kurį laiką, vos įėjus į butą, jaučiamas specifinis nemalonus kvapas. Taip yra dėl to, kad iš baldų skiriasi lakūs organiniai junginiai, tokie kaip formaldehidas, kuris yra pirmos klasės kancerogenas. Kenksmingi junginiai skiriasi ir iš kiliminės ar plastikinės grindų dangos, žemos kokybės baldų plokščių. Šis pasyvus sveikatai žalingas procesas gali trukti ir pusę metų“, – pasakoja T. Prasauskas.

Be to, mokslininkas perspėja, jog panašūs procesai vyksta ir naujai pastatytame name. Žmonių veikla suaktyvina jau nusėdusias daleles, jos kyla į viršų. Šis procesas ypač aktyvus, jei šeima turi vaikų, naminių gyvūnų.

„Jei įmanoma, rekomenduočiau iš karto su vaikais nesikraustyti į naujai pastatytą butą – reikėtų šiek tiek palaukti, kol namas „atiduos“ visą savo chemiją, kol sumažės pasyvusis lakiųjų organinių junginių emisijos išsiskyrimo laikotarpis“, – pataria tyrėjas.

Jis sako, jog ypač svarbu remonto ir statybų metu kruopščiai valyti paviršius, geriausiai šlapiuoju būdu, taip kenksmingos dulkės „surišamos“ ir nebeturi galimybių patekti į organizmą.

Renovuotų būstų problema – prastas vėdinimas

Pasak T. Prasausko, žmonės paprastai oro kokybe nesirūpina – jie labiausiai bijo pelėsio atsiradimo. Didžiausia problema yra ta, jog daugelis šeimų nemoka tinkamai vėdinti patalpų.

„Kartais žmonės visai dienai palieka langus mikro-ventiliacijos padėtyje ir mano, kad taip užtikrina švarų orą patalpose. Iš tiesų, palikdami butą vėdintis visai dienai, atidarome kelią ir nuolatinei taršai iš išorės, ypatingai šaltuoju periodu. Daug efektyviau vėdintis porą kartų per dieną pilnai atidarius langus kad ir dešimčiai minučių“, – teigia mokslininkas.

Ši problema ypač aktuali renovuotų daugiabučių gyventojams, kuriuose po renovacijos butai tapo sandaresni, tačiau, nesant tinkamai įrengtai mechaninei ventiliacijai, oro tarša juose viršija rekomenduojamas normas.

„Žinoma, oro kokybė patalpose labiausiai priklauso nuo to, kaip žmonės gyvena. Yra tokių žmonių, kurie ir rūko, naudoja smilkalus, ir džiaugiasi aerozolinių gaiviklių intensyviai skleidžiamais kvapais. Langus jie prasiveria tik tada, kai tampa per karšta“, – teigia T. Prasauskas.

KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjų grupė, bendradarbiaudama su Suomijos mokslininkais, vykdė projektą, kurio metu ištyrė oro kokybę daugiabučiuose pastatuose prieš ir po jų renovacijos. Pasak T. Prasausko, daugeliu atvejų, kai buvo nustatyta prastesnė oro kokybė po renovacijos, tai įvyko dėl to, kad žmonės nemokėjo „naudotis“ naujai renovuotais butais, tinkamai nevėdino. Beje, Suomijoje rezultatai buvo ženkliai geresni – šioje šalyje, net ir tuo pačiu laikotarpiu pastatytuose daugiabučiuose, yra įrengtos mechaninio vėdinimo sistemos.

Mechaninio vėdinimo įrengimas renovuotuose pastatuose turėtų būti laikomas vienu iš perspektyviausių pasirinkimų, norint užtikrinti gerą patalpų oro kokybę.

Būstą reikėtų rinktis toliau nuo taršos šaltinių

Paklaustas, kokį namą – naują ar renovuotą, daugiabutį ar individualų – rinktis, mokslininkas teigia, jog reikėtų įvertinti daugelį kriterijų. Pavyzdžiui, gyvenamąją vietą. Dar magistro darbo tyrimo metu su kolegomis analizavęs oro kokybę įvairiuose Kauno rajonuose, T. Prasauskas rekomenduoja renkantis būstą atkreipti dėmesį į tai, ar vieta nėra arti taršos šaltinių – didelių gatvių sankryžų, pramonės objektų. Tuose rajonuose, kuriuose daug individualių namų, kūrenamų kietuoju kuru, ore esančių dalelių koncentracija ore bus didesnė, ypač žiemą.

„Pagal sutaupomą energiją, geriausia rinktis individualų namą. Šiandieną visi nauji namai projektuojami A ar dar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Tokiuose namuose patalpų nė nereikia vėdinti atsidarius langus – mechaninė vėdinimo sistema orą automatiškai juose keičia sąlyginai švaresniu išorės oru. Individualūs nauji namai dažniausiai įrengiami nuo miesto centro nutolusiuose rajonuose, kur oras sąlyginai švaresnis, tačiau decentralizuotas šildymas kietuoju kuru pablogina oro kokybę tiek namo išorėje, tiek viduje“, – teigia T. Prasauskas.

Siekiantiems išvengti taršos šaltinių patalpose mokslininkas taip pat siūlo pasidomėti statybinėmis medžiagomis – jos turėtų būti turinčios mažai formaldehido ir kitų medžiagų, teršiančių orą, t.y. turėti specialų tai patvirtinantį standartizuotą ženklinimą.

Kuriamos išmaniosios oro patalpų valymo ir valdymo sistemos

Jei iškyla klausimų, susijusių su oro kokybe patalpose, mokslininkas rekomenduoja pasitikrinti – užsakomuosius tyrimus, kai matuojama teršalų koncentracija, atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjai taip pat dažnai konsultuoja įmones sprendžiant su oro kokybe susijusius klausimus.

Pagrindinis signalas, galintis perspėti apie tai, jog patalpose oro kokybė gali būti prasta, yra kvapas.

„Tačiau egzistuoja ir daugybė bekvapių junginių, kurie sukelia mieguistumą, silpnumą, kvėpavimo problemas. Tokiu atveju svarbu suprasti teršalų ir taršos šaltinių tarpusavio sąveiką, kas padeda nustatyti tiek pačią problemą, tiek laiku ją išspręsti“, – teigia T. Prasauskas.

Šiandien KTU mokslininkų grupė, tirianti problemas, susijusias su oro kokybe, savo tikslu laiko nebe taršos stebėseną, o teršalų pašalinimą ir oro kokybės valdymą.

„Išorinius taršos šaltinius suvaldyti sudėtinga, tad mūsų tyrimai koncentruojasi daugiau į patalpų oro problemas. Kuriame oro valymo sistemas, sensorius, nano pluošto filtrinę medžiagą oro valymui bei juos testuojame. Sukūrėme oro kokybės valdymo modelį, kurio veikimas paremtas aerozolio dalelių ir lakiųjų organinių junginių koncentracijų matavimu realiu laiku, jis gali būti integruotas į pastatų valdymo sistemas, pavyzdžiui „protingo namo“ sistemą“, – teigia T. Prasauskas.

Pasak KTU tyrėjo, tokios technologijos, kurios signalizuotų apie pablogėjusią oro kokybę ir užtikrintų jos palaikymą turėtų būti įperkamos vartotojui, kad jis sutiktų jomis naudotis. T. Prasausko nuomone, šį tikslą pasiekti šiandien, technologijų amžiuje, yra visiškai įmanoma.

Šaltinis: ktu.edu.lt

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

Ką kam žada žvaigždės?

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

Sukčiai veikia VMI vardu

Rusija moko prieš VPN

Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

Ką kam žada žvaigždės?

Ekonominis karas tęsiasi

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

Kauno garbės piliečiai

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

Bibliotekų savaitė Kaune

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

Rusija toliau stalinizuojasi

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

Krepšinio šventė ne tik Kaune (video)

Lekšas: dabartinė karta pratinama prie turtingo „Žalgirio“, bet tai neš mažiau laimės

Tekstūriniai prezervatyvai: ar rumbeliai ir taškučiai tikrai keičia pojūčius, ar tai tik rinkodara?

Deginta mediena – 100 procentų ekologiškas sprendimas jūsų namams

„Poclain Hydraulics“ – vieninteliai regione, kurių autorizacija veikia

Ar žinojote, kad tik 3–10% suaugusių žmonių reguliariai treniruoja raumenų jėgą?

Ką kam žada žvaigždės?

Kvietimas į popietę Aleksui Stanislovaičiui atminti

Latvija savarankiškai gamins šaudmenis

Romansų festivalis „Atverkime širdis 2026“ sujungė regionus

Blokuota 7,5 mln. bandymų priekabiauti prie vaikų

NATO naikintuvai keturis kartus kilo dėl rusų

Vyksta atranka į Specialiųjų operacijų pajėgas

Teismas priėmė „Nemuno aušros“ skundą

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

KTU ekonomistas: pensijoms reikia daugiau mokesčių

Ką kam žada žvaigždės?

Kaune šauta į buto langą

Per masines šaudynes Luizianoje žuvo aštuoni vaikai

Popiežius prieš Trumpą?

KTU: naujos kartos specialistų rengimas

Kiekvienas šeštas gyventojas: reikalai blogėja

Kauno policija ieško jų

„Pasilik su mumis!“ (Lk 24, 29) III Velykų sekmadienis

Leonas XIV ragina laikytis taikos

Paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose

Seimo komitetas nori uždaryti gimdymo namus

Atsidarys baseinas Panemunėje

Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija

Ką kam žada žvaigždės?

Integracinis futbolo vaikščiojant turnyras „Draugystės taurė 2026”

Samoškaitė

Samoškaitė neigia įtarimus apie LSDP šnipinėjimą

„Žalgiris” skelbia apie bilietus bei dovanas

„Žalgiris“ laimėjo prieš Paryžių

Lapėse surengtas tradicinis velykinis kvadrato turnyras

Sinoptikė: bus giedriau, bet vėsiau

Nausėda pasirengęs prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio atidarymo

Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ prieš „Hezbollah“

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

Valdančioji koalicija keisis?

Estijos prezidentas Kaune

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

Skvernelis jau paliečiamas

Trys kvapai, trys erdvės: kaip sukurti dieną pagal aromatus

Tomas Čyvas

Grynieji patikimiau, o vagiama ir internetu

Vengrija

Valatka apie Orbaną

Atsidaro Garliavoje naujas prekybos centras

„YouTube“ sustabdė Trumpą pašiepiančius vaizdo įrašus 

LRT

LRT ieško būdų pateisinti išlaidavimą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno rajonas nutraukia šildymą

Seimas nutars dėl Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo

Ar Rusija puls Lietuvą?

Zelenskis ir Meloni žada bendradarbiauti gynyboje ir dronuose

Jubiliejinis Kauno rajono kūdikis – Velykinė dovana šeimai

pinigiukai

Žmonės ima grynus pinigus

Skverneliui ir Starkevičiui gresia kalėjimas

Kaune nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui

Ukrainos vėliava

Ukrainos pajėgos kovo mėnesį atgavo beveik 50 km² teritorijos

Šaltibarščiai su lašiša? O galima su silke?

Gyvenimas tarp karo ir taikos: kai Ukrainoje labiausiai reikia ne žodžių, o sprendimų

Pagaliau atsigaus Kauno stotis?

Kaunas dėl Kapčiamiesčio : miškams pavojaus nėra

KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei

Ką kam žada žvaigždės?

VDU Ugnės Karvelis gimnazija turi naują direktorę

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

2026-04-24
Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

2026-04-24

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

2026-04-23

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

2026-04-23

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

2026-04-23

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

2026-04-23

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

2026-04-23

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

2026-04-23

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

2026-04-23
Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

2026-04-23

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-23

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

2026-04-22

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

2026-04-22
Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

2026-04-22

Sukčiai veikia VMI vardu

2026-04-22

Rusija moko prieš VPN

2026-04-22
Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

2026-04-22

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

2026-04-22

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-22

Ekonominis karas tęsiasi

2026-04-22

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

2026-04-22

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

2026-04-22

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

2026-04-22

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

2026-04-22

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

2026-04-21

Kauno garbės piliečiai

2026-04-21

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

2026-04-21

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

2026-04-21

Bibliotekų savaitė Kaune

2026-04-21

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

2026-04-21

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos