Net 600 tūkst. iš Registrų centro nutekintų duomenų – dar vienas priminimas, kad kibernetiniai incidentai šiandien paliečia ne tik valstybės institucijas ar dideles įmones, bet ir paprastus gyventojus. Šiandien vis daugiau mūsų kasdienio gyvenimo persikelia į internetą – nuo darbo ir apsipirkimo iki vaikų laisvalaikio ar išmaniųjų namų įrenginių valdymo. Prie namų interneto jungiasi dešimtys skirtingų įrenginių. Tad kartu auga ir rizikos, apie kurias daugelis šeimų vis dar susimąsto tik tuomet, kai susiduria su realiais incidentais.
Kaip pastebi interneto technologijų ekspertas, vienos pirmųjų interneto tiekimo įmonių Lietuvoje „Etanetas“ vadovas Arturas Stefanovičius, dar prieš kelerius metus daugelis kibernetines grėsmes dažniau siejo su didelėmis įmonėmis, bankais ar valstybės institucijomis, tačiau šiandien rizikos vis aktyviau persikelia ir į namų aplinką.
Vienas namų „Wi-Fi“ tinklas dabar dažnai jungia visą šeimos kasdienybę – tėvų darbo kompiuterius, vaikų telefonus ir planšetes, išmaniuosius televizorius, žaidimų konsoles, stebėjimo kameras, robotus siurblius ar net išmaniuosius laikrodžius.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, vidutinis namų ūkis šiandien jau turi daugiau nei 10 prie interneto prijungtų įrenginių – nuo telefonų iki išmaniųjų buities sistemų.
„Kuo daugiau kasdienio gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo svarbesnis tampa ne tik greitas, bet ir saugus interneto ryšys. Daugelis žmonių vis dar daug dėmesio skiria telefono ar kompiuterio apsaugai, tačiau pamiršta, kad silpniausia vieta neretai tampa pats namų tinklas. Būtent per jį šiandien keliauja ne tik pramogos ar informacija, bet ir jautrūs asmeniniai duomenys, prisijungimai prie bankų, darbo sistemų ar kitų kasdienių paslaugų“, – sako A. Stefanovičius.
Didžiausios rizikos šiandien slypi ne ten, kur daugelis galvoja
Jeigu manote, kad saugumui internete šiandien pakanka stipresnio slaptažodžio ar antivirusinės programos – klystate. Šiandien nemaža dalis grėsmių ateina ne per virusus, o per kasdienį naršymą internete, netikras nuorodas, programėles, socialinius tinklus ar net prie namų tinklo prijungtus išmaniuosius įrenginius.
Anot interneto technologijų eksperto, nemaža dalis gyventojų namuose vis dar naudoja seną tinklo įrangą. Problema tampa ir tai, kad visi įrenginiai dažnai naudojasi tuo pačiu tinklu – nuo darbo kompiuterių iki televizorių, stebėjimo kamerų ar robotų siurblių. Tokiais atvejais net vienas prasčiau apsaugotas įrenginys gali tapti papildoma silpnąja vieta visam namų tinklui.
Pastaraisiais metais sparčiai daugėja įvairių sukčiavimo schemų, kurios tampa vis sunkiau atpažįstamos. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, sukčiavimo atvejų bei bandymų išvilioti gyventojų duomenis Lietuvoje kasmet fiksuojama vis daugiau.
Sukčiai šiandien vis dažniau naudojasi realių institucijų, kurjerių ar bankų vardais, todėl netikras žinutes ar puslapius atskirti tampa gerokai sudėtingiau. Kenkėjiškos nuorodos žmones šiandien pasiekia ne tik el. paštu, bet ir SMS žinutėmis, socialiniuose tinkluose ar net žaidimų platformose. Kartais užtenka vos vieno paspaudimo, kad būtų atskleisti prisijungimo duomenys, bankinė informacija ar kita jautri asmeninė informacija.
„Atskira rizikų grupė šiandien susijusi ir su vaikų naudojimusi internetu. Vaikai bei paaugliai daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, žaidimų platformose ar įvairiose programėlėse, tačiau ne visada geba atpažinti grėsmes. Žalingas turinys, nepažįstamų žmonių žinutės, netikros nuorodos ar netyčiniai pirkimai tampa vis dažnesnėmis problemomis, su kuriomis susiduria šeimos.
Jeigu namų tinklo apsauga nesuveikia, pasekmės dažnai neapsiriboja vien techniniais nepatogumais. Gyventojai gali prarasti prieigą prie savo paskyrų, patekti į sukčių puslapius, patirti finansinių nuostolių ar atskleisti jautrius duomenis. Tuo metu nesaugūs išmanieji įrenginiai gali tapti papildoma silpnąja grandimi visame namų tinkle“, – tvirtina A. Stefanovičius.
Saugus internetas prasideda nuo kasdienių įpročių
Interneto technologijų eksperto nuomone, nors kibernetinės grėsmės tampa vis sudėtingesnės, nemažą dalį rizikų galima sumažinti gana paprastais sprendimais.
Visų pirma, didesnį dėmesį verta skirti maršrutizatoriaus nustatymams, reguliariai atnaujinti naudojamą įrangą, pakeisti gamyklinius slaptažodžius ar sukurti atskirą tinklą svečiams bei išmaniesiems įrenginiams.
Antra, ne mažiau svarbus tampa ir atviras pokalbis su šeimos nariais – ypač vaikais – apie saugų elgesį internete, galimas rizikas bei atsakingą naudojimąsi skaitmeninėmis platformomis. Technologijos šiandien tampa kasdienės šeimos aplinkos dalimi, todėl ir skaitmeninis saugumas vis dažniau tampa ne vien techniniu, bet ir kasdienio bendravimo klausimu.
Keičiasi ir pats požiūris į interneto tiekėją. Šiandien žmonės iš jo tikisi ne tik greito ryšio, bet ir pagalbos kuriant saugesnę namų aplinką. Todėl vis daugiau dėmesio verta skirti tam, kokius papildomus saugumo sprendimus gali pasiūlyti interneto tiekėjas pavyzdžiui – patarti, kaip saugiau sukonfigūruoti namų „Wi-Fi“, kaip atskirti vaikų naudojamus įrenginius nuo darbo kompiuterių, kaip apsisaugoti nuo žalingo turinio ar ką daryti, kad prie tinklo prijungti išmanieji įrenginiai netaptų papildoma rizika.
„Kuo daugiau mūsų gyvenimo persikelia į internetą, tuo aiškiau matyti, kad saugus namų internetas šiandien tampa ne prabanga ar papildoma apsauga, o būtina kasdienio gyvenimo dalimi. Nuo jo vis labiau priklauso ne tik mūsų duomenų saugumas, bet ir šeimos ramybė, vaikų saugumas bei patikima kasdienė rutina“, – teigia bendrovės „Etanetas“ vadovas.
