Rusija tęsia agresiją prieš Ukrainą, kurią pradėjo 2014 metais, o atnaujino 2022 m. vasario 24 dieną. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad Rusija praėjusią naktį surengė „masinę ataką“ prieš Ukrainą.
Šeštadeinio ryte okupantai, oro antskrydžiais, puolė Čerkasų regioną. Apie tai savo “Telegramoje” pranešė Čerkasų regiono karinės administracijos vadovas Ihoris Taburecas.
“Ekstremalios oro parengties metu priešas puolė Čerkasų regioną. Apie pasekmes vėliau. Paslaugos veikia. Jokių nuotraukų ar vaizdo įrašų! Neleiskite mums visiems patirti pakartotinių priešo atakų prieš vietoves”, – pranešė jis.
Spalio mėn. Rusija, naudodama Irano dronus kamikadzes, surengė didžiulę ataką prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą. Ypač buvo puolamos ir šiluminės elektrinės.
Per spalio 10 d. išpuolį buvo sužeisti 108 žmonės, 20 žuvo ir sugadinti 205 įvairūs objektai. Ukraina sustabdė elektros energijos eksportą dėl svarbių įrenginių pažeidimų.
Spalio 12 d. paaiškėjo, kad Čerkasų srityje per oro pavojaus aliarmą sėkmingai suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema. Taip teigia Ukrainos šaltiniai.
***
Perspėjama, kad Rusijos okupantai gali bandyti susprogdinti Kachovkos hidroelektrinės (HES) užtvanką, siekiant pridengti savo atsitraukimą ir neleisti Ukrainos kariams judėti gilyn į Chersono sritį. Taip teigiama Amerikos karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje. Susprogdinus šią užtvanką regioną užlietų 14 kubinių kilometrų vandens.
Analitikai pažymi, kad Rusia dėl šio nusikaltimo greičiausiai apkaltins Ukrainą. Pabrėžiama, kad bet kokie pareiškimai, jog Rusijos kariai nesprogdins užtvankos dėl susirūpinimo vandens tiekimu Krymui, yra absurdiški. ISW ekspertai primena, kad Krymas nuo 2014 m. okupacijos kelerius metus neturėjo vandens, nes vandens tiekimas Šiaurės Krymo kanalu iš Dniepro upės buvo nutrauktas.
“Rusijos kariai stengsis išlaikyti Chersono srities rytus ne dėl vandens, o siekdami sukurti buferinę zoną, kuri leistų jiems apsaugoti Krymą ir neleistų Ukrainos kariams patekti į pusiasalio artilerijos zoną. Rusijos vadovai gali manyti, kad užtvankos sugriovimas leis jiems šią buferinę zoną išlaikyti”, – rašo ISW.
***
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį surengė retas telefonines derybas su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu), pranešė Gynybos ministerija.
„Buvo aptarti aktualūs tarptautinio saugumo klausimai, įskaitant padėtį Uk išlaikytirainoje“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje, nepateikiant išsamesnės informacijos.
Tuo metu JAV gynybos departamentas nurodė, kad L. Austinas pabrėžė, jog „svarbu išlaikyti ryšių linijas vykstant karui prieš Ukrainą“.
Tai buvo antras S. Šoigu ir L. Austino pokalbis nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasario 24-ąją.
Ankstesnį kartą, gegužės 13 dieną, kalbėdamasis su S. Šoigu, L. Austinas paragino Maskvą „nedelsiant nutraukti ugnį“ Ukrainoje.
Rusija to nepadarė, ir nuo to laiko Ukrainos pajėgos susigrąžino iš rusų kariuomenės teritorijų rytuose ir pietuose.
Nuo karo pradžios Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė naujas žemumas.
Rusija apkaltino JAV siekiu pratęsti konfliktą teikiant finansinę ir karinę pagalbą provakarietiškai Ukrainai, o Vašingtonas pasmerkė Maskvos invaziją kaip neteisėtą.
L. Austinas penktadienį taip pat kalbėjosi su savo kolega ukrainiečiu Oleksijumi Reznikovu, „kad pakartotų neabejotiną JAV įsipareigojimą remti Ukrainos gebėjimą pasipriešinti Rusijos agresijai“, sakoma atskirame Gynybos departamento pareiškime.
Gynybos sekretorius „pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau remia Ukrainos tvirtumo stiprinimą ir užtikrina Ukrainos gebėjimą gintis ateityje“, sakoma jame.
***
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad Rusija praėjusią naktį surengė „masinę ataką“ prieš Ukrainą.
Prieš tai buvo pranešta apie smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, dėl kurių daug kur šalyje nutrūko elektros energijos tiekimas.
„Agresorius toliau terorizuoja mūsų šalį. Naktį priešas surengė masinę ataką: 36 raketos, daugumą jų buvo numuštos“, – socialiniuose tinkluose paskelbė V. Zelenskis.
„Tai niekšiški smūgiai ypatingos svarbos objektams. Tipiška teroristų taktika“, – pridūrė jis.
***
askvos primesta Pietų Ukrainos miesto Chersono valdžia šeštadienį nurodė visiems gyventojams „nedelsiant“ palikti miestą prieš numatomą Ukrainos pajėgų, siekiančių susigrąžinti vieną pirmųjų Rusijos pajėgų užimtų miestų, puolimą.
Prokremliška Chersono srities administracija platformoje „Telegram“ paragino visus civilius gyventojus „dėl įtemptos padėties fronte, padidėjusio masinio miesto apšaudymo pavojaus ir teroristinių išpuolių grėsmės“ keltis į kairįjį Dniepro krantą, gilyn į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.
Chersoną Rusijos pajėgos kontroliuoja nuo pirmųjų vasario pabaigoje Kremliaus pradėtos invazijos dienų. Chersono sritis – vienas iš keturių regionų, kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį neteisėtai aneksavo, o vėliau įvedė karo padėtį pagal Rusijos įstatymus.
Penktadienį Ukrainos pajėgos apšaudė rusų pozicijas visoje srityje, taikydamosi į prokremliškų pajėgų tiekimo kelius per Dniepro upę.
Pasak pranešimų, Rusijos primestos valdžios pareigūnai desperatiškai bando paversti Chersono miestą – svarbų pramonės centrą ir upių bei jūrų uostą – tvirtove ir siekia perkelti dešimtis tūkstančių jo gyventojų.
Anot Ukrainos kariuomenės generalinio štabo, Kremlius, siekdamas kompensuoti praradimus ir sustiprinti priešakinius dalinius, į aplinkinį regioną atsiuntė net 2 tūkst. šauktinių.
Dniepro upė yra itin svarbi mūšyje dėl regiono, nes per ją keliauja atsargos, kariai ir civiliai gyventojai, ji tiekia geriamąjį vandenį Pietų Ukrainai ir aneksuotam Krymo pusiasaliui, o hidroelektrinė gamina elektros energiją. Didžiąją dalį teritorijos , be kita ko, elektrinę ir kanalą, kuriuo vanduo tiekiamas į Krymą, kontroliuoja Rusija.
Kremliaus remiama Chersono valdžia anksčiau paskelbė planus per upę evakuoti visus Rusijos paskirtus pareigūnus ir net 60 000 civilių gyventojų, o vietos lyderis Volodymyras Saldo teigė, kad tai bus „organizuotas, laipsniškas perkėlimas“.
Kitas Rusijos paskirtas pareigūnas šeštadienį suskaičiavo, kad per Dnieprą jau persikėlė apie 25 tūkst. žmonių iš viso regiono. Kirilas Stremousovas platformoje „Telegram“ teigė, kad gyventojai persikelia savo noru.
„Žmonės aktyviai juda, nes šiandien prioritetas yra gyvybė. Mes nieko niekur netempiame“, – pareiškė jis, matyt, atsakydamas į Ukrainos ir Vakarų susirūpinimą dėl galbūt priverstinio gyventojų perkėlimo.
Ukrainos pareigūnai ragina vietos gyventojus priešintis bandymams juos perkelti, o vienas vietos pareigūnas tvirtina, kad Maskva siekia paimti civilius įkaitais ir panaudoti juos kaip gyvuosius skydus.
kaunieciams.lt, BNS