2021 07 01
Tvarumas, žiedinė ekonomika, atliekų mažinimas, ekologinis projektavimas – šios bendros europinės vertybės formuoja mūsų visuomenę. Visgi, dėl įvairių priežasčių dauguma vis dar renkasi mažiau tvarius sprendimus. Vartotojai dažniausiai tai daro dėl finansinių paskatų, o įmonės dėl gamybinių įpročių.
Itin reikalingi pokyčiai
Nors pastaruoju metu vyrauja itin daug iniciatyvų atliekų perdirbimo srityje, statistika rodo, kad visame pasaulyje perdirbama mažiau nei 1 proc. drabužių ir mažiau nei 40 proc. elektronikos, išmetama apie 20 proc. pagaminto maisto. Statybų sektorius laikomas daugiausia atliekų paliekančiu – net 35 proc. visų ES atliekų sudaro statybinės šiukšlės.
Brangstanti elektra skatina peržvelgti galimybes atsinaujinančios energetikos srityje. Pasižiūrėjus į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, tikimąsi, kad 2050 m. Lietuvoje atsinaujinančių energetikos išteklių dalis elektros suvartojime sudarys 100%. Be to, paskaičiavus jos atsiperkamumą – sulaukiama vis daugiau investicijų ties inovatyviais sprendimais šioje srityje.
Mažinant taršą, Lietuvoje įregistruotų elektromobilių skaičius per praėjusius metus padvigubėjo ir toliau sparčiai auga. Sulig šiais rodikliais planuojami elektromobilių įkrovimo infrastruktūros didinimo darbai, kadangi didėja skundų ne tik dėl mažo jų kiekio, bet ir nepakankamo nuvažiuojamo atstumo, įkrovimo efektyvumo.
Žaliųjų inovacijų skatinimas yra itin svarbus norint pereiti prie aplinkai draugiškos ir netoksiškos žiedinės ekonomikos, sumažinti anglies dioksido poveikį gamtai ir paprasčiausiai eliminuoti atliekų kiekius.
Atrinkti inovatyvūs projektai
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) baigus paraiškų, pateiktų pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ” žaliosios pramonės srities kvietimą vertinimą, investicijos į inovacijų, aplinkai palankių produktų/technologijų kūrimui ir diegimui bus suteiktos šešiems Lietuvos įmonių įgyvendinamiems dvišaliams projektams. Atrinkti projektai yra orientuoti į pažangių aplinkai palankių produktų ir technologijų kūrimą ir diegimą. Programos pagrindinis siekis yra paspartinti kiekvieno projekto augimą, padedant idėjas iškelti iš laboratorijos į rinką suteikiant trūkstamą finansavimo dalį priklausomai nuo projekto pobūdžio ir apimties.
Tarp atrinktų projektų idėjų yra skirtingos sritys, kurioms siūlomi modernūs sprendimai. Tai – inovatyvios sistemos statybų, atliekų tvarkymo ir priežiūros srityse, novatoriškos elektromobilių krovimo stotelės, garsą izoliuojančios akustinės plokštės iš perdirbtų žaliavų bei antrinių žaliavų panaudojimą gamybinio proceso metu lengvinanti DI technologija. Projektų vystomos idėjos siūlo fizinių produktų kūrimą, kuriais siekiama sumažinti taršą, skatinti tvarumą ne tik nacionaliniu, tačiau ir tarptautiniu mastu.
Visi projektai įgyvendinami su partneriais iš Norvegijos, kadangi verslo partnerystė tarp įmonių, dalyvaujančių Programoje iš šalies donorės ir šalies paramos gavėjos yra pagrindinis Programos dvišalis tikslas. Būtent toks bendradarbiavimo pobūdis projektuose suburia mokslininkus, technologus ir gamintojus, užsibrėžusius pateikti naujus universalius sprendimus globaliems iššūkiams ir sustiprinti savo poziciją inovacijų srityje. Partnerystės dėka siekiama aprūpinti Lietuvos įmones ne tik žiniomis, tačiau ir padėti perimti sukauptą patirtį bei gerąją praktiką.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama programa „Norway Grants“ skatina Žaliosios pramonės inovacijas, suteikdama finansavimo galimybes šioje srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms bei supažindindama su žaliąsias technologijas vystančiomis Norvegijos įmonėmis. Daugiau apie programą.
