Pataraisiais metais Lietuvos ir Kinijos liaudies respublikos (KLR) santykiai, kaip daug kas sako, „yra įtempti”. Ypač po 2021-ųjų metų, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivano atstovybė (čia verta pažymėti, kad taip pavadintos atstovybės nėra niekur pasaulyje ir Pekinas reaguoja į tai labai jautriai, – red. past.). Atsakydama į tai Kinija pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su mūsų šalimi iki reikalų patikėtinio ir beveik nutraukė ekonominius ryšius. Dabar vyksta diskusija – kaip tai pakeisti. Apie tai savo nuomone pasidalijo Goda Juocevičiūtė.
Vestina Kviecinskaitė
Goda Juocevičiūtė yra žurnalistė, publicistė, bendraautorė knygos „Drakono alsavimas: Honkongas, Kinija, Tibetas“ ir knygos „Geografija transe“ bendraautorė. Pasak pašnekovės, šiuo metu Kinijos ir Lietuvos santykiai išvis neegzistuoja. Todėl negali būti nei geri, nei blogi.
„Kinijos ir Lietuvos santykiai šiuo metu yra jokie. Jei dramos ir verda dėl to, tai tik mūsų šalies žmonių galvose, o kinams nei šilta, nei šalta. Pagalvokite, ar dramblys gali pajusti paprasto uodo įkandimą?,“- portalui kaunieciams.lt sakė „Geografija transe“ bendraautorė.
Pasak Godos Juocevičiūtės, įtempti santykiai yra tik tuomet, kai jie rūpi abiem pusėms, tačiau, kadangi santykių tarp Kinijos ir Lietuvos dabar nėra – nėra ir įtampos tarp jų. Nėra ko įtempti.
„Santykiai gali būti įtempti arba neįtempti, kai jie yra ir kai jie egzistuoja ir rūpi abiems pusėms. Kai santykių nėra, nėra ir įtampos. Kinija – viena seniausių pasaulio civilizacijų. Aš ir Raimondas Dikčius įvairias Kinijos puses atskleidžiame knygoje „Geografija transe”. Noriu pasakyti, kad neįmanoma Kinijos vertinti vien tik kaip geros arba vien tik kaip blogos valstybės. Yra Komunistų partija, bet šalia yra ir gili istorija, ir tradicijos. Todėl yra visos galimybės santykius su Kinija ir gerinti, ir bloginti. Bet kai mūsų politikai neturi jokio moralinio kompaso, apie kurį tiek daug pliurpia, bet nieko nedaro, tai ir jokios prasmingos krypties būti negali,“- nurodė publicistė.
Pasak Godos Juocevičiūtės, įtempti santykiai yra tik tuomet, kai jie rūpi abiem pusėms, tačiau, kadangi santykių tarp Kinijos ir Lietuvos dabar nėra – nėra ir įtampos tarp jų. Nėra ko įtempti.
Gods Juocevičiūtės nuomone, Lietuvai nerūpėjo gilesnis, vertybinis Taivano klausimas. Vilniuje atidarytos atstovybės pavadinimas Taivano vardu buvo ne Lietuvos rodoma atjauta šaliai, bet veikiau pretekstas naudotas suerzinti KLR.
“Taivano klausimas, mano nuomone, Lietuvai buvo ne priežastis, bet tik pretekstas pyktis su KLR. Saujelės politikų pastangos išerzinti Kiniją dėl Taivano, su kuriuo ją sieja ta pati kultūra ir istorija, neįtikina savo nuoširdumu ir būtinybe. Jei Lietuvai iš tikro rūpėtų kažkokios vertybės ir jai būtų nesvetima atjauta, mūsų vyriausybė su Kinija pyktųsi dėl okupuoto Tibeto. Bent jau būtų prasminga pasauliui parodyti pavyzdį, jog nesame abejingi dėl vykdomo tibetiečių tautos genocido. Jei tam trūksta valios ir supratimo, tai priekabiai prie Kinijos – tik vertybinės politikos parodija,”- savo nuomone pasidalino Goda Juocevičiūtė.
Nors šiuo metu kalbama apie ryšių atnaujinimą, anot Godos Juocevičiūtės, Kinija nieko nepraranda turėdama ar neturėdama gerus ar blogus santykius su Lietuva. Todėl šių santykių puoselėjimo inkaras nukrenta Lietuvos pusėje. Tačiau dėl Lietuvos politinių infantilų įdirbio – dabar iau neužtektų tik gražiai atsiprašyti.
“Nenustebčiau, jei Lietuvai reikėtų Kinijai susimokėti kone dvigubai ar nusižeminti (o nusižeminti mūsiškiai puikiai sugeba). Kinai, kai jau eina į partnerius, tai bet kokiu atveju ne už dyką – ši tauta yra ir labai išmintinga, ir klastinga. Ji visada iš santykių išpeš maksimumą naudos. Jei pas mus būtų stipri diplomatijos kultūra, o dauguma valdančiųjų bent kažkiek protautų, jie, paskaitę daugiau knygų ir pasikvietę konsultacijoms sinologus, orientalistus, stengtųsi suprasti kinų silpnąsias ir stipriąsias puses bei dėliotų puzzlę, ką išloštume bei ant ko mūsų šaliai grėstų pasimauti vienu ar kitu atveju,” – komentavo pašnekovė.
Kalbant apie pozityvių santykių su Kinija siekiamybės poreikį Lietuvai – kokie jie yra ar kokių jų nėra – Goda Juocevičiūtė pabrėžia jog tai labai priklauso nuo to, ko toliau Lietuva būtent nori:
“Viskas priklauso nuo to, ko toliau siekia mūsų valstybė. Bet vargu ar mūsų politikai išvis kažko siekia. Susidaro įspūdis, kad Lietuva yra tik eksperimentinis įrankis santykiuose su Kinija, pakibęs tarp kažkokių siaurų grupių interesų. Nematau nei logikos, nei nuoseklumo valdančiųjų pateikiamuose motyvuose.”
Anot Godos Juocevičiūtės, partnerystė reikalingesnė būtent Lietuvai, o ne Kinijai. Be to, ji nurodo, kad, reikėtų gerai pagalvoti, kokiais produktai, kokiomis gėrybėmis sudominti kinus ir kokią sukurti rinkodaros strategiją. Mat Lietuva, ne taip, kaip, tarkim, Italija ar Prancūzija, kinams šiuo metu nekelia jokių asociacijų su jokiu gaminiu ar išskirtiniu prekės ženklu.
Pasak pašnekovės, Kiniją ne taip paprasta suinetersuoti draugystei ar partnerystei. “Jūs paklauskite pačių kinų, kokie lietuviški gaminiai juos domina? Abejoju, ar žmonės svajoja paragauti lietuviško sūrio ir šokolado, o prestižo reikalu laiko dėvėti kokio nors lietuvių dizainerio rūbus. Taigi, net atgijus santykiams su Kinija, niekas nevyktų savaime. Būtų didžiulė nauda ir mūsų verslui, ir kultūrai, ir, be abejo, turizmo bizniui, ir apskritai lietuvių tautos vardui, gavus vietos tokioje milžiniškoje rinkoje kaip Kinijos. Tik visada reikia klausti – kokia būtų to kaina, už ką mainais,” – pabrėžė publicistė Goda Juocevičiūtė.
