„Goldman Sachs“ ataskaitoje teigiama, kad naujieji D. Trumpo muitai gali paskatinti ES imtis atsakomųjų veiksmų ir vietoj prekių nusitaikyti JAV technologijų paslaugas. Kadangi Europa turi didelį prekybos paslaugomis deficitą, Briuselis, siekdamas atsverti Vašingtono prekybos priemones, gali taikyti skaitmeninius apribojimus.
Pirmadienį paskelbtoje „Goldman Sachs“ ataskaitoje išdėstytas sumanymas, kad užuot atsakęs muitais JAV eksportui, Briuselis galėtų pasinaudoti didėjančiu prekybos paslaugomis deficitu. Apribodama amerikiečių skaitmenines paslaugas, ES galėtų smogti sektoriui, kuris iš Europos rinkų gauna milijardines pajamas.
Artėja naujas transatlantinis prekybos karas?
Praėjusį penktadienį D. Trumpas pažadėjo jau šią savaitę įvesti „atsakomuosius muitus“ ir taip pakurstė nuogąstavimus dėl atsinaujinusio transatlantinio prekybos karo.
“Goldman Sachs” ekonomistai Giovanni Pierdomenico ir Filippo Taddei sakė, kad dabar tikisi, jog JAV 25 procentiniais punktais padidins muitus Europos automobilių eksportui ir įves 10 proc. tarifą daugeliui svarbiausių importuojamų prekių – nuo metalų ir mineralų iki vaistų.
Jų skaičiavimais, šis žingsnis gali paveikti ES eksportą, kurio vertė siekia 190 mlrd. eurų, t. y. apie 40 proc. visų bloko siuntų į JAV.
Jei muitai bus įvesti, „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad ES atsakas bus panašus į strategiją, kurią ji naudojo 2018 m., kai D. Trumpas pirmą kartą nusitaikė į Europos plieną ir aliuminį. Tuomet Briuselis ėmėsi atsakomųjų priemonių ir pagrindiniams JAV produktams, įskaitant burbono viskį ir motociklus, taikė muitus, kurie apėmė apie 40 proc. paveikto ES eksporto.
Buvo parengtas antrasis muitų raundas, tačiau jis taip ir nebuvo įgyvendintas, nes buvo laukiama Pasaulio prekybos organizacijos sprendimo.
Tikėtina, kad šį kartą ES vėl elgsis atsargiai
„Tikimės, kad ES pirmenybę teiks kuo mažesnei prekybinei įtampai, o griežtų atsakomųjų priemonių imsis tik kraštutiniu atveju“, – sakė ekonomistai.
Dabar Briuseliui suteikiami įgaliojimai nustatyti muitus ir apriboti patekimą į Europos rinkas reaguojant į prievartines prekybos priemones, galėtų tapti veiksmų prieš Vašingtoną pagrindu.
Viena iš sričių, kuri gali būti tikrinama, yra skaitmeninė ekonomika. Nors ES turi didelį prekybos prekėmis su JAV perteklių, jos metinis prekybos paslaugomis deficitas siekia beveik 150 mlrd.
Pagrindinis šio disbalanso veiksnys – Amerikos technologijų bendrovių dominavimas. Šios įmonės gauna dideles pajamas iš Europos klientų ir repatrijuoja pajamas kaip autorinius atlyginimus per mažų mokesčių jurisdikcijas, pavyzdžiui, Airiją.
Skirtingai nuo tradicinių tarifų, kuriuos galima nustatyti greitai, bet kokioms ACI priemonėms turės pritarti bent 15 iš 27 ES valstybių narių, o šis procesas gali sulėtinti Europos reakciją.
Kol kas Europa atidžiai stebi kitą D. Trumpo žingsnį. Jei jis įvykdys savo pažadą nustatyti naujus muitus, Briuseliui teks apsispręsti, ar imtis tiesioginių atsakomųjų priemonių prieš Amerikos prekes, ar pasirinkti strategiškesnį požiūrį, dėl kurio JAV technologijų sektorius gali atsidurti prekybos karo, kurio iki šiol iš esmės vengė, taikiklyje.
