Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos (DIHK) teigimu, karas Irane sukelia „pastebimą grandininę reakciją“ Vokietijos ekonomikoje, o įmonėms tai reiškia „milžinišką sąnaudų padidėjimą“.
Dėl staigių kainų šuolių ir kasdien kintančių pirkimo kainų darosi beveik neįmanoma planus kurti remiantis patikimais skaičiais, antradienį pareiškė asociacija.
Pirmosiomis dviem balandžio savaitėmis asociacijos DIHK atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo apie 2,4 tūkst. įmonių, 83 proc. respondentų nurodė, kad jų veikla patiria neigiamą poveikį. Gamybos sektoriuje šis rodiklis siekė 87 proc.
Įmonės didžiausiomis problemomis dažniausiai įvardijo padidėjusias krovinių gabenimo ir transporto išlaidas bei išaugusias energijos kainas.
Be to, 58 proc. įmonių nurodė, kad kyla žaliavų ir kitų medžiagų kainos. „Per įmones ritasi išlaidų banga“, – sakė vyriausiasis asociacijos DIHK analitikas Volkeris Treieris. Pasak jo, tai sukėlė grandininę reakciją visoje vertės sistemoje.
Investicijos ribojamos, rizikos valdymas plečiamas
DIHK duomenimis, daugelis įmonių į susidariusią padėtį jau dabar reaguoja didindamos kainas ir ribodamos investicijas. Nors pusė įmonių teigia, kad papildomas išlaidas perkelia vartotojams, daugiau nei trečdalis (37 proc.) atideda investicijas ar projektų vykdymą paskesniam laikui. Be to, 43 proc. įmonių didina savo rizikos valdymo komandas.
Dėl visų šių priežasčių Vokietiją vis sunkiau pristatyti kaip palankią vietą verslui, sakė V. Treieris.
„Mūsų ekonomika jau šešerius metus yra krizės būsenoje, todėl turime daryti viską, kas įmanoma, kad galėtume išlaikyti savo pozicijas šioje geopolitinėje situacijoje“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad vyriausybė turėtų įgyvendinti plataus masto reformas, siekdama sumažinti išlaidas, supaprastinti biurokratiją ir pagreitinti darbo procedūras.
„Reuters“: Rusija sustabdys Kazachstano naftos tiekimą Vokietijai naftotiekiu „Družba“
Maskva ketina nuo gegužės 1 d. sustabdyti naftos tranzitą iš Kazachstano į Vokietiją per naftotiekį „Družba“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Naujienų agentūros „Reuters“ kalbinti šaltiniai, pageidavę likti nežinomi, teigė, kad Kazachstanui ir Vokietijai buvo nusiųstas atnaujintas naftos eksporto grafikas.
Rusijos energetikos ministerija į naujienų agentūros „Reuters“ prašymą pateikti komentarą neatsakė. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė nežinantis apie jokius veiksmus, kuriais siekiama sustabdyti naftos eksportą. „Pabandysime tai patikrinti“, – dienos telekonferencijoje žurnalistams pasakė D. Peskovas.
„Prasidėjus konfliktui Ukrainoje, Rusijos politiniai ir verslo santykiai su Vokietija atvėso“, – rašo „Reuters“.
„Prasidėjus karui, Rusijos naftos tiekimas buvo sustabdytas, o 2022 m. Berlynas vietinius didžiausio Rusijos naftos gamintojo „Rosneft“ padalinius perdavė patikėtiniams“, – rašoma pranešime.
2025 m. Kazachstano naftos eksportas į Vokietiją per Rusijos naftotiekį „Družba“ sudarė 2,146 mln. tonų arba apie 43 tūkst. barelių per dieną, o tai yra 44 proc. daugiau nei 2024 m.
Kazachstanas tiekia naftą į Vokietiją šiaurine naftotiekio „Družba“ atšaka, kuri eina per Lenkiją.
Tiekimas nuolat trikdavo dėl Ukrainos dronų smūgių šiam naftotiekiui Rusijos teritorijoje.
Po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą ir buvo nutrauktas rusiškos naftos tiekimas, viena iš didžiausių Vokietijos naftos perdirbimo gamykla PCK, įsikūrusi šiaurės rytiniame Švedto mieste, iš dalies apsirūpina nafta, kuri gabenama Kazachstano naftotiekiu.
2025 m. spalio 22 d. Jungtinės Valstijos bendrovėms „Lukoil“ ir „Rosneft“ įvedė sankcijas. Apribojimai didžiausiems naftos gamintojams buvo įvesti „dėl to, kad Rusija nerodo rimto pasiryžimo dalyvauti taikos procese, kurio tikslas – užbaigti karą Ukrainoje“. Tačiau šią savaitę D. Trumpo administracija pratęsė išimtį, leidžiančią bendrovės „Lukoil“ degalinėms iki spalio pabaigos veikti už Rusijos ribų.
