Informacijos amžiuje duomenys tapo naująja valiuta. Tačiau kas kontroliuoja šią informaciją? Didžiosios technologijų bendrovės – „Google“, „Microsoft“, „Meta“ – valdo didžiulius duomenų srautus, tačiau jų naudojami žinių grafai, formuojantys dirbtinio intelekto (DI) suvokimą apie pasaulį, yra uždari, komerciškai išnaudojami ir neprieinami viešam naudojimui.
Dėl to auga atotrūkis tarp informacijos turėtojų ir tų, kurie siekia kurti atvirą, patikimą ir visiems prieinamą žinių ekosistemą. Būtent tam suburta COST Action CA23147 iniciatyva, dar vadinama GOBLIN (Global Open Knowledge Graphs), kurios tikslas – atvirai dalintis daugiakalbėmis, tarpdalykinėmis žiniomis ir kurti prieinamą alternatyvą uždaroms technologijų platformoms.
Kodėl tai svarbu?
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame visos žinios – nuo mokslo publikacijų iki istorinių faktų – yra tarpusavyje susietos, prieinamos ir lengvai panaudojamos tiek žmonėms, tiek dirbtiniam intelektui. Tai padėtų ne tik užtikrinti skaidrią informacijos sklaidą, bet ir sumažintų DI „halucinacijų“ – klaidingų arba išgalvotų faktų generavimo – riziką. Žinių grafai, kuriuos vysto GOBLIN tinklas, yra kaip didžiulė, struktūruota enciklopedija, kurioje informacija susiejama pagal prasminius ryšius, o ne chaotiškai talpinama į atskiras duomenų bazes.
„Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – sukurti aukštos kokybės, laisvai prieinamą daugiakalbę žinių bazę, kuri padėtų ne tik mokslininkams, bet ir verslui, žurnalistams bei politikos formuotojams“, – sako veiklos vadovas dr. Milan Dojchinovski iš Leipcigo universiteto. Tai reiškia, kad įvairių sričių duomenys – nuo kultūros paveldo iki gyvybės mokslų ar žiniasklaidos – gali būti susieti ir atviri kiekvienam.
Atvira žinių ekosistema vietoj uždarų monopolijų
Pasaulinėje rinkoje dominuojančios technologijų įmonės jau seniai suprato žinių grafų galią. Pavyzdžiui, „Google Knowledge Graph“ arba „Microsoft Satori“ padeda šioms bendrovėms geriau suprasti vartotojų paieškas, tačiau jos lieka neprieinamos visuomenei. GOBLIN siekia atvirkštinio modelio: remiasi tokiais atvirais projektais kaip DBpedia, Wikidata, BabelNet, kurie leidžia laisvai naudoti ir plėtoti surinktus duomenis.
Toks požiūris ypač svarbus Europai, nes atviri žinių grafai gali sustiprinti žemyno technologinę nepriklausomybę nuo užsienio korporacijų. Taip pat jie gali padėti smulkiam ir vidutiniam verslui kurti naujas paslaugas be būtinybės priklausyti nuo „Google“ ar „Microsoft“ infrastruktūrų.
Kaip tai keis DI ateitį?
Dirbtinio intelekto modeliai, tokie kaip ChatGPT, jau dabar remiasi įvairiais žinių šaltiniais, tačiau šių šaltinių tikslumas ir objektyvumas ne visada yra garantuotas. GOBLIN iniciatyva gali tapti kokybišku alternatyviu duomenų šaltiniu, kuris leistų treniruoti DI sistemas su patikimesniais, skaidresniais ir kultūriškai įvairesniais duomenimis.
Be to, GOBLIN komanda siekia sukurti sprendimus, kurie skatintų žinių grafų naudojimą įvairiose pramonės srityse – nuo medicinos ir maisto pramonės iki žiniasklaidos ir e. komercijos. Tai reiškia, kad įmonės galės naudotis struktūruotais duomenimis, o ne investuoti milžiniškus resursus į jų kaupimą ir apdorojimą.
Europos vizija – globalus poveikis
Šis projektas nėra uždaras Europai – jis siekia jungti mokslininkus, verslo atstovus ir politikos formuotojus iš viso pasaulio, kad būtų sukurta globali, bet kartu ir decentralizuota žinių infrastruktūra. Vienas iš tikslų – įtraukti kuo daugiau mažesnių kalbų, kurios dažnai lieka užmirštos didžiųjų technologijų bendrovių projektuose.
GOBLIN pabrėžia, kad žinių prieinamumas neturėtų būti privilegija – tai yra pagrindinė teisė, skatinanti inovacijas, demokratiją ir lygias galimybes informacijos amžiuje. Kaip sakoma projekte: „Žinios turi būti ne tik galingos, bet ir laisvos.“
Ar ši iniciatyva taps realia alternatyva uždaroms technologijų ekosistemoms? Kol kas neaišku, tačiau viena yra tikra – kova už atvirą, visiems prieinamą informaciją tik prasideda.
Mykolo Romerio universitetas