Penktadienį sužinojome, kad Kaune mirė legionelioze užsikrėtęs žmogus, apie tai pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nurodoma, kad miręs kaunietis priklausė 80+ amžiaus grupei ir turėjo kitų lėtinių ligų. Būtent dėl jų pacientas buvo paguldytas į LSMU Kauno ligoninę
Taigi, legioneliozė šiomis dienomis yra viena iš kauniečius neraminančių pokalbių temų. Tad mes dalinamės profesoriaus Sauliaus Čaplinsko pastabomis, kaip sumažinti šios infekcijos rizikas.
Neleiskite vandeniui vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose užsistovėti ir taip sudaryti sąlygas daugintis legioneliozės sukėlėjams.
Legioneliozės – retos plaučių uždegimo formos – protrūkis Lietuvoje.
Kaune ir Kauno rajone nustatytas didžiausias šios ligos protrūkis pastaraisiais metais. Oficialiais duomenimis, 12 žmonių gydomi ligoninėje, iš jų – 2 reanimacijoje.
Liga pasireiškia sunkiu plaučių uždegimu, kurio gydymui netinka dažniausiai naudojami antibiotikai.
Liga prasideda karščiavimu, drebuliu, galvos ir raumenų skausmais. Po to prasideda sausas kosulys ir darosi sunku kvėpuoti. Netrukus išsivysto plaučių uždegimas. Užsikrėtus, minėti simptomai dažniausiai atsiranda nuo antros iki 10 dienos. Apie trečdalis susirgusiųjų viduriuoja arba vemia. Kas antras praranda orientaciją arba ima kliedėti. Daugumą susirgusiųjų būtina hospitalizuoti ir gydyti tinkamais antibiotikais. Miršta iki dešimtadalio susirgusiųjų.
Užsikrėsti galime kiekvienas, tačiau dauguma nesuserga.
Imlumas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos būklės.
Didesnė rizika susirgti sunkia legionelioze yra 50 metų ar vyresniems, taip pat rūkantiems ar buvusiems rūkaliams, sergatiems lėtine plaučių liga, pvz., emfizema arba lėtine obstrukcine plaučių liga, žmonėms, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl vėžio, diabeto, inkstų nepakankamumo arba dėl imuninę sistemą silpninančių vaistų vartojimo.
Legionelioze susergama, kai bakterijos įkvepiamos ir patenka į plaučius.
Užsikrėtimo rizika galima bet kur, kur gali susidaryti vandens lašelių (aerozolio), pvz.: dušuose, čiaupuose, hidromasažinėse ir sukūrinėse voniose, drėkinamose maisto vitrinose, dekoratyviniuose fontanuose, ypač uždarose patalpose, dulksnos įrenginuose ir kt.
Kur legionelės bakterijos gali išgyventi bei daugintis?
• 20 – 50C temperatūros vandenyje;
• karšto ir šalto vandens rezervuaruose ar cisternose;
• vamzdžiuose, kuriuose vanduo beveik arba visiškai neteka (be kita ko, neapgyvendintuose viešbučių kambariuose);
• dumble (bioplėvelėje) bei sąnašose ant vidinių vamzdžių ir rezervuarų paviršių;
• ant tarpiklių ir hermetiškų plombų guminių ir natūralių medžiagų;
• vandens šildytuvuose ir karšto vandens talpyklose, vamzdžių, dušų ir čiaupų nuosėdose ir rūdyse.
Šios sąlygos skatina legionelės bakterijų dauginimąsi ir lemia didesnę riziką užsikrėsti.
Legionelių gyvybingumui lemiamą reikšmę turi vandens temperatūra.
Žemesnėje nei 20C jos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos, o aukštesnėje nei 60C jos žūva.
Ką, siekiant išvengti legoneliozės, savo būstuose galime padaryti patys?
1. Neleisti vandeniui užsistovėti: jei vanduo nenaudotas ilgiau (po atostogų, kelionės, komandiruotės…), atsukti čiaupus ir leisti vandeniui nubėgti iki tol, kol pasiekiama 50-60C karšto ir 20C šalto vandens temperatūra.
2. Reguliariai valyti dušų galvutes, kad nesusidarytų nuosėdos.
3. Jei pastebėjote žemesnę nei 50C karšto vandens temperatūrą, kreiptis į vendens tiekėją.
