Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, pernai į Lietuvą grįžo beveik pusantro tūkstančio emigrantų iki 18 metų. Portalui „kauniečiams.lt“ Kauno miesto savivaldybė pateikė apibendrintus duomenis apie miesto mokyklų pasirengimą priimti grįžtančių emigrantų vaikus.
Barjeras – įveikiamas
2018 metų duomenimis, į Kauno miestą atvykę ir iš užsienio grįžę yra 153 mokiniai. Iš jų – 67 lietuviai (D. Britanija – 26; Airija – 19; Norvegija – 7; JAV – 2; Italija – 2; Ispanija – 2; Estija – 2; ir po vieną iš Danijos, Šveicarijos, Islandijos, Vokietijos, Maltos, Ukrainos bei Azerbaidžano).
Kauno savivaldybės atstovas Tomas Jurusevičiaus atkreipė dėmesį, kad iš užsienio sugrįžę ar atvykę mokiniai daugiau ar mažiau moka lietuvių kalbą, todėl kalbos barjeras gana lengvai įveikiamas.
„Be to, vaikai ypač greitai mokosi kalbos. Kaune yra pasitaikęs vos vienas atvejis, kai Italijoje šeimą sukūrusi lietuvė grįžo į Lietuvą ir vaikai nekalbėjo gimtąja kalba. Tačiau bendromis pastangomis jiems buvo sudaryta speciali programa ir netrukus mažyliai jau kalbėjo lietuviškai“, – pabrėžė savivaldybės atstovas.
Pasitelks ir savanorius
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai nuogąstauja, kad šalyje trūksta mokyklų, pasirengusių priimti iš emigracijos grįžusių šeimų vaikus, todėl kuriamas šioje srityje aktyviai dirbančių mokyklų tinklas, kuriame šiuo metu – 21 ugdymo įstaiga.
Portalas „kauniečiams.lt“ domėjosi, kokios Kaune esančios mokymo įstaigos aktyviai dalyvaus grįžtančių emigrantų vaikų mokymo procese.
„Numatyta pasitelkti ir mokinius savanorius, galinčius padėti atvykusiam naujokui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą ir kokybiškai mokytis. Taip pat iš anksto yra suplanuojamas klasės vadovo, mokytojų darbas su atvykusiu mokiniu ir jo tėvais, jeigu mokinys nepilnametis“, – sakė Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Dėmesys – ne tik anglų kalbai
Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje ir Jono Jablonskio gimnazijoje vykdomas dvikalbis ugdymas (anglų kalba), o nuo 2020 metų rugsėjo startuos tarptautinio bakalaureato programos. Apie dvidešimt šių gimnazijų mokytojų jau antrus metus studijuoja anglų kalbą Kauno miesto savivaldybės lėšomis.
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija turi įdirbį plėtojant vokiečių kalbos mokymą, tad priima iš užsienio parvykusius mokinius, iki tol besimokiusius vokiečių kalba.
Kauno Aleksandro Puškino gimnazija ugdo įvairių tautybių vaikus – tiek grįžusius iš emigracijos, tiek ir atvykusius iš kitų šalių gyventi Lietuvoje. Artimiausiame posėdyje (liepos 23 d.) Kauno miesto taryba tvirtins dvi išlyginamąsias klases Kauno A. Puškino gimnazijoje.
Speciali programa
Kauno miesto savivaldybė drauge su J. Jablonskio gimnazija, Kauno A. Puškino gimnazija ir Kauno J. Dobkevičiaus progimnazija dalyvauja projekte „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“, skirtame 6–19 metų amžiaus į Lietuvą atvykusių užsieniečių ir grįžusių LR piliečių šeimų vaikų ugdymo organizavimo modelių parengime ir išbandyme 2019–2020 mokslo metais.
Planuojama įgyvendinti dvikalbį ugdymą (vokiečių ir lietuvių kalbomis) Kauno Simono Daukanto progimnazijoje, Kauno šv. Kazimiero progimnazijoje ir Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje. Tai ypač aktualu tiek iš emigracijos grįžtančių tėvų vaikams, tiek ir Vokietijos įmonių veikiančių Lietuvoje darbuotojams, kadangi jiems svarbu užtikrinti savo vaikams kalbinį ir kultūrinį ugdymą(si) gimtąja kalba.
Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras nuo šių metų rugsėjo 1-osios mokys laikinai į užsienį išvykusius ar nuolat svetur gyvenančius mokinius nuotoliniu būdu, pasitelkiant virtualią mokomąją aplinką „Moodle“. Į šią platformą bus įkeltos mokytojų parengtos pamokos.
Taip pat numatoma toliau investuoti į kvalifikacijos tobulinimą mokytojams, dirbantiems su į Lietuvą grįžtančių mūsų šalies piliečių vaikais ar atvykstančiais užsieniečiais.
