Artėjantį rudenį išduoda rugpjūčio naktys, ryškiai matomos žvaigždės. Netrukus dangų papuošia išskrendantys paukščių pulkai. Rugpjūčio 15-oji – diena, kai susitinka vasara ir ruduo, kai vyksta svarbiausia vasaros pabaigos ir rudens pradžios šventė. Lietuvoje minima nuo senų senovės, ši diena simbolizuoja derliaus brandumą, kai būdavo atsisveikinama su žaluma ir gėlėmis. Žolinė – padėkos už vasaros gėrybes diena, kai Žemei dėkojama už derlių ir visą šiltų dienų grožį.
Rugpjūčio 15-oji anksčiau buvo skirta deivės Lados pagerbimui, šią dieną deivei aukodavo užaugusio ir subrendusio derliaus aukas, atlikdavo šventinimus. Lada – didžioji baltų deivė motina viso pasaulio gimdytoja. Kartu su dukra Lela, jos abi buvo laikomos augalijos žadintojomis, gamtos gaivintojomis, lietaus davėjomis. Ilgainiui jų funkcijos perėjo prie žemės deivės Žemynos, o priėmus krikščionybę šių deivių vietą užėmė šv. Mergelė. Ir nors dabar dažnas žmogus Žolinę laiko tik bažnytine švente, tačiau šioje šventėje darniai susijungia Motinos Žemės ir Dievo sūnaus Motinos Marijos palikimai – tiek deivė Lada, tiek Marija palaimina užaugintą derlių ir įžengia į dangų.
Dabar vienas pagrindinių Žolinių akcentų – žolelių, vaisių, puokščių šventinimas bažnyčioje. Krikščionybėje toks puokščių ir žalumos kultas grindžiamas tuo, kad šv. Mergelė Marija į dangų buvo paimta su visu kūnu ir siela, o jos karste liko tik gėlės, kuriomis Marija buvo papuošta. Tikėta, kad šios gėlės turėjo stebuklingų galių, o pašventinta bažnyčioje puokštė šių galių įgydavo. Ir iš tikrųjų, Žolinių diena, žymėdama paskutines vasaros dienas ir derliaus brandą, įgauna energinių galių, kurios persiduoda ir į daromas puokštes ar pinamus vainikus. Anksčiau puokštėse, anot Pūkuoto Vėjo gėlių studijos įkūrėjos Neringos Simonavičės, būdavo naudojamos savuose kiemuose auginamos gėlės, augalai, vaisiai ar daržovės. Šiais laikais, kaip pastebėjo Neringa, užsakydami puokštę žmonės dažniau renkasi lauko pievų gėles ar panašesnes į žolynus (įvairios smilgos, aguonos, žydintys česnakai ir panašios). Jiems rūpi, kurie augalai gražiai sudžius ir galės dar kurį laiką džiuginti ir puošti namus.
Pašventintos ir sudžiovintos puokštės būdavo laikomos už šventųjų paveikslų kaip apsauga nuo žaibų. Žolynais būdavo puošiami rūpintojėliai, pakelių, kaimų kryžiai, juos smilkydavo namus artėjant audrai, susirgus namiškiui ar gyvuliui, puokštes naudodavo statant naują namą arba avilį – jas dėdavo į kiekvieną namo kampą arba avilio kamputį. Šventintų gėlių nebuvo galima išmesti – jei puokštė sugesdavo, būdavo blogai išdžiovinama, ją sudegindavo ir išbarstydavo ant daržų arba laukuose.
Bažnyčioje taip pat šventino ir daržoves, vaistinius augalus. Šventintas daržoves valgydavo visa šeimyna ir pasidalydavo su gyvuliais, tikėdami, kad tai apsaugos juos nuo ligų. Į puokštę įmaišytus ir pašventintus rugius, miežius, avižas, varpas, žirnius pavasarį sutrindavo ir suberdavo į sėjamus laukus, kad jie būtų apsaugoti ir užaugtų geras derlius. Merginos nusipindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius ir juos taip pat pašventindavo. Susirgę namiškiai iš šių vainikų gerdavo išvirtą Žolinių arbatą. Ypač tai teigiamai veikdavo mažus vaikus – šventinti žolynai simbolizavo gerosios globos dvasią. Lietuvoje taip pat šventino ir usnis, kurias sodindavo į dirvą aukštyn šaknimis ir tikėjo, kad po to dirvoje nebeaugs piktžolės.
Žolinė ypatinga tuo, kad šią dieną žmogus, turėdamas derlių, atsigręžia į artimą. Švęsti prie bendro stalo susirinkdavo visa giminė, prisimindavo ir mirusiuosius: „Kas neateina per Žolinę, tas bus neturtingas“. Vaišindavosi 12 patiekalų, pagamintų iš naujo derliaus – šviežia duona, gira, bulvėmis, grybais, uogomis, daržovėmis, vaisiais. Vaišių likučiai, pagerbiant protėvius, būdavo atiduodami elgetoms.
GĖLĖS, KURIOS SUTEIKIA LAIMĘ
Rudenį, kai dienos darosi vis trumpesnės, nenustoja lyti lietūs, o aplinka tampa vis pilkesnė, šviesos į namus ir širdis gali atnešti gyvos gėlės. Žmogus visais laikais turėjo ryšį su gėlėmis, jautė jų teigiamą ir saugančią energiją. Apie gėles ir jų kuriamą erdvės grožį – pokalbyje su Pūkuoto Vėjo gėlių studijos įkūrėja Neringa.
Augalai nuo senų laikų buvo naudojami ne tik buityje, bet simbolizavo ir metafizinę erdvę. Jie saugojo, kūrė ryšį su gamtiniu pasauliu. Rugpjūtis – pasiruošimas naujam etapui, kai želmenys nunyksta. Kaip gėlių pagalba galima tinkamai pasiruošti naujam rudens etapui?
Rugpjūčio mėnesį vykstančios šventės Žolinės metu sukurta puokštė simbolizuoja gyvenimo ir pasaulio pilnatvę. Ši pilnatvė rodo kitą etapą, gyvenimo ciklą, kai visa gamta keičiasi. Gėlės ir augalai padeda pasiruošti rudenio darganoms ir taip mes suteikiame sau malonumo: renkame ir perkame vaistažolinius bei prieskoninius augalus arbatoms, vonioms ar maisto ruošimui. Puošiame namų interjerą pririnktomis ir sudžiovintomis gėlių puokštėmis ir kompozicijomis. Natūralios medžiagos visada puošia aplinką ir yra lengvai transformuojamos.
Sakoma, jei nori būti laimingas visą gyvenimą – augink chrizantemas. Kaip augalai gali sukurti laimę ar prisidėti prie jos sukūrimo?
Gėlės ir jų kuriamas grožis visais laikais buvo aktualus ir vertinamas, visada traukė akį ir buvo gyvybės simbolis. Kai gyveni gražioje, gyvybe alsuojančioje aplinkoje, nejučia ateina laimės, džiugesio jausmai. Neveltui vis daugiau žmonių gręžiasi į gamtą, natūralias medžiagas, augalus ir nori save apsupti jais savo namuose bei biuruose. Augalai ne tik gražu – jie suteikia jaukumo, valo orą ir erdves energetiškai. Ne mažiau laimės ir malonumo gali suteikti tiesiog grožėjimasis gėlėmis – sustoti akimirkoje ir leisti jai sustingti. Laimė slypi mažuose dalykuose, pavyzdžiui, gėlėse, nes jas dovanoti ir gauti ir yra ta tikroji LAIMĖ! Kuo daugiau mėgstamų gėlių, grožio, pozityvumo mūsų aplinkoje, tuo labiau būsime pozityvesni, laimingesni.
Megre sakė: „Augalai gali žmogui suformuoti veiksmingą meilės erdvę tada, kai jų daug, kai jie skirtingi ir žmogus su jais bendrauja, liečia juos su meile“. Kokie augalai, gėlės teigiamai veikia žmogų ir jo erdvę? Ar gali gėlės padėti atgauti jėgas, pripildyti energijos, suteikti džiaugsmo? Kokios tai gėlės ir kaip tai veikia?
Gyvi organizmai jaučia supančias energijas ir į jas reaguoja. Kai su gėlėmis elgiamės pagarbiai, suprantame, kad jos gyvos, kad jos trokšta, glęžta, tuomet gėlės skleidžia grožį, meilę ir laimę, lengvumą ir malonumą, buvimą čia ir dabar būseną. Ar kada bandėte įsivaizduoti ir pajusti būseną, tiesiog ŽYDĖTI? Taip, kaip žydi gėlė, ką jaučiate? Gėlių ir augalų energetika yra pozityvi, vienareikšmiškai tikiu ir jaučiu, ir ne kartą pati patyriau kaip gėlės padeda atgauti jėgas, suteikia ir nuteikia gerai nuotaikai, lyg koks meilės patvirtinimas. Energijos ir džiaugsmo jausmą gali suteikti pastelinių ir skaisčių spalvų, atviro žiedo formos gėlės, pavyzdžiui, gerberos, rožės, saulėgrąžos, jurginai. Gėlės taip pat mėgstamos vestuvėse, tokiose šventėse kaip Žolinės, Meilės diena, Mamos diena, tad labai skatinu savo klientus visada turėti šviežių gėlių savo namuose, tai – lyg gero tono pavyzdys, mažos šventės jausmas kasdienybėje.
Kuo dar gėlės gali būti naudingos? Kokia gali būti netikėta augalijos paskirtis?
Žydinčios gėlės – tai lyg gyvenimo ciklas, gėlėmis grožimės kai jos pasiekia savo žydėjimo piką. Tad dažnai gėlės nešamos ligoniams, nes jos pilnos gyvasties, gyvybinės energijos, džiaugsmo jausmo.
Vienas iš retesnių atvejų, nors jau yra toks ūkis ir Lietuvoje – auginti gėles, skirtas tik maistui. Juk tokių gėlių galime ir patys užsiauginti, puošti ir skaninti savo maistą. Viena iš populiariausių ir seniausių gėlių pasaulyje – rožės, kurios ne tik puošia mūsų namus, bet yra ir vertingas augalas, kuris visame pasaulyje naudojamas kosmetikoje ir kulinarijoje. Iš jų žiedlapių verdamos uogienės, gaminami ledai, likeris, vynas ir kiti gardumynai. Rožė savo transcendencine galia suteikia žmogui energijos ir džiugesio.
Gėlių studija, kurioje skirtingi gamtos pradai susijungia į estetišką harmoniją. Kokie tai gamtos pradai ir kaip juos galima sujungti?
Pūkuoto Vėjo gėlių studija kuria kartu su gamta, kurioje rasime visus gamtos elementus: žemę, vandenį, ugnį, orą, ir metalą. Visus šiuos elementus kūryboje papildo ir įneša žavesio metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo, žiema.
Renkantis augalus ir galvojant apie jų tolesnę transformaciją, pasakojamą istoriją žiūrovui, visi šie gamtos elementai ir metų laikai – neatsiejami, gebant juos sujungti į estetišką harmoniją rezultatas viršija lūkesčius. Išlaikant tokį ryšį, nepažeidžiama augalo ir žmogaus bendrystės harmonija. Šį gebėjimą floristas užsiaugina palengva vis labiau pažindamas augalus, nuo jo auginimo pradžios iki pat mirimo – visi augalo gyvenimo ciklai nuostabūs ir kurstantys floristo vaizduotę kūrybai.
Kas yra gėlių prenumerata?
Bešmaikštaudamos su Pūkuoto Vėjo komanda apie gėles, uždavėme sau klausimą, “Ar galima prenumeruoti gėles kaip laikraštį?”. Tikrai taip! Principas tas pats kaip su žurnalu ar naujienlaiškiu. Pasirenkate gėles ar jų puokštę, norimą pristatymo dažnumą ir gaunate gėles į savo namus ar darbo vietą. Puikus variantas per metines kai datos pasimiršta skubėjime ar gimimo dienos proga. Patogu didesniuose įmonių kolektyvuose, kai svarbu parodytas dėmesys. Turėdami gėlių prenumeratą:
taupote savo laiką;
gaunate gėles ar gėlių puokštę, kurias kuria profesionalus floristas;
gėlės pristatomos nurodytu adresu;
paprasta ir patogu;
tai suplanuota iš anksto.
Mūsų gėlės jūsų gražesniam gyvenimui!
Pateikite patarimų, kaip reikia prižiūrėti gėles, kad jos kuo ilgiau skleistų gerą energiją namų erdvėje?
Visų pirma, gėlės turi būti šviežios – kuo trumpesnė kelionė iki kliento, tuo geriau. Gėlės, nupirktos iš floristo, jau būna paruoštos džiaugtis – būna nuvalyti lapai ir kitos antrinės šakelės, tinkamai padarytas koto pjūvis ir prigirdytos maistingomis medžiagomis, kad žydėtų ilgiau.
Parsinešus gėles namo, jas reiktų:
– pirmiausia išvynioti gėles iš visų popierių ir celofanų;
– sodo žirklėmis ar aštriu specialiu peiliuku įstrižai patrumpinti gėlių kotus;
– pamerkti gėles su žoliniais kotais (eustomos, gvazdikai, gerberos ir kt.) į šaltą vandenį, o – sumedėjusiais kotais gėles (rožės, alyvos, eukalipto šakos ir kt.) – į gerokai šiltą vandenį;
– vaza turi būti švari ir atitinkamo dydžio pagal gėlių aukštį, jų kiekį. Vazos dydį atraskite eksperimentuodami su skirtingomis vazomis ir stebėdami, kur gėlės jaučiasi geriausiai;
Vandenį keiskite kas antrą ar dvi dienas, patrumpinkite vis gėlių kotus, nurinkite nužydėjusius žiedus ar apvytusius lapus, vazoje su vandeniu jokiu būdu neturi mirkti lapai, nelaikykite gėlių ant saulės spindulių ar skersvėjų, kartais gėlių žiedai nuleidžia žiedus, tokiu atveju gali būti, kad joms per mažai vandens vazoje (pavyzdžiui, saulėgrąžoms, rožėms, alyvoms ir kt.), arba per daug vandens (gerberoms, amariliams, chrizantemoms ir kt.) ir dėl to jos pradeda vysti anksčiau laiko. Skintos gėlės ilgiau žydės pamerktos vandenyje, o ne sukomponuotos floristinėjė oazėje.
Kelionė su vaikais po gėlių pasaulį
ir mažos idėjos, kaip palydėti vasaros žalumą su mažaisiais „Žaidimas – gyvas pasakų pasaulis, kur gali būti kuo tik nori“. Skonių erdvė
Žaidimas yra viena svarbiausių vaiko gyvenimo dalių. Lietuvos senovėje žaisdavo ne tik vaikai, bet ir suaugę – per vestuves, kalendorinių švenčių metu, laidotuves, kurių metu rengdavo net lenktynes su žirgais. Tai turėjo didelę reikšmę lietuvių tautos ir jos kultūros raidai ir pažangai. Žaidimas nepaprastai reikšmingas ir vaiko vystymęsi, ir ypatingai, jei žaidžiama kartu su tėvais. Tai sukuria saugumo, pastovumo jausmą, kuria tradicijas. Svarbus ne tik buvimas su vaiku, praleidžiant kartu laiką, bet ir noras vaiką dar labiau pažinti, suprasti.
Žmogus – neatskiriama gamtos dalis, jo pasaulėjautoje su gamta, natūralia aplinka viešpatavo bendrumas. Šventi medžiai, upės ir pelkės, girios ir pievos, kuriose gyveno kaukai, barstukai, laumės. Žaidimuose dažnai įsigilinama į šį gamtos pasaulį, kuriame dažni veikėjai – paukščiai, gyvūnai, augalai. Žolinė, rugpjūčio mėnuo – laikas, kai gamta ruošiasi rudens metui. Palydėkite šį laikotarpį kartu su vaikais ir leiskitės į kelionę po gėlių pasaulį.
Braidykite po pievas.
Dainuokite dainas ir žaiskite žaidimus, susijusius su gėlėmis.
Pieškite ir barstykite blizgančias ir spalvotas gėlių pievas.
Pieškite su gėlių teptukais.
Pasigaminkite modelino ir „viauksiuką“ iš natūralių medžiagų.
Klijuokite gėlių žiedlapių karūną ir kurkite mandalas.
Pažinkite gamtą ir jos vasariškas spalvas su spalvų ratu.
Grįžkite į vaikystę ir pasidarykite slaptus „sekretus“.
Ir kurkite naujas tradicijas ir nenutrūkstamą ryšį su savo vaikais.
