Rusijos pakartotinis įsiveržimas, pradėtas 2022 m. vasario mėn., į Ukrainą smarkiai paveikė Ukrainos ekonomiką. Maskva sutelkė dėmesį į rusakalbių pramoninio centro pietryčiuose sunaikinimą, iškeldindama milijonus darbuotojų, sunaikindama pasėlius, sugriaudama elektros tinklą ir blokuodama eksportą iš Ukrainos jūrų uostų.
Dėl minėtų priežasčių Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 m. smuko 30 procentų (Me.gov.ua, sausio 5 d.). Buvo tikėtasi, jog bus dar blogiau, tačiau ekonomika sugebėjo atlaikyti audrą daugiausia dėl Vakarų pagalbos.
2023 m. viskas priklausys nuo karo eigos. Jei jis užsitęs arba Ukraina pralaimės, ekonomika ir toliau trauksis. Bet kokiu atveju Ukraina visus metus labai priklausys nuo Vakarų finansinės pagalbos.
Be gynybos pramonės, į kurią Rusijos raketos nusitaikė pirmiausia, labiausiai nukentėjo metalurgija – pagrindinė Ukrainos eksporto pramonė prieš karą. Buvo sunaikintos antroji ir trečioji pagal dydį šalies plieno gamyklos “Illich” ir “Azovstal”, įsikūrusios okupuotame pietrytiniame Mariupolio mieste.
Kitos didelės plieno gamyklos, visos esančios fronto zonose, dėl raketų smūgių ir užblokuotų jūrų uostų turėjo sumažinti gamybą. Dėl to 2022 m. sausio-lapkričio mėn. metalo eksportas smuko 60 proc. (Ukrstat.gov.ua, žiūrėta sausio 20 d.).
Energetikos sektorius buvo dar vienas svarbus Maskvos taikinys. 2022 m. kovo mėn. Rusijos raketos sunaikino didžiausią Ukrainos naftos perdirbimo gamyklą, įsikūrusią Kremenčuko mieste, taip pat didelius kuro rezervuarus visoje šalyje (Ukrainska Pravda, Vikna.tv, 2022 m. balandžio 2 d.).
Lapkritį Rusija smogė dujų gavybos įrenginiams, išeikvodama gamtinių dujų atsargas, kurias Ukraina buvo sukaupusi žiemai. Dėl to Kijevas kreipėsi į užsienio partnerius dėl papildomų 3 mlrd. kubinių metrų dujų (Naftogaz.com, 2022 m. gruodžio 1 d.).
2022 m. spalio-lapkričio mėn. Rusija keliomis raketų smūgių bangomis, kurios buvo įmanomos dėl Vakarų nenoro siųsti sudėtingas priešlėktuvinės gynybos sistemas, sugadino beveik pusę Ukrainos elektros energijos įrenginių, bandydama sukelti elektros energijos tiekimo nutraukimą (Ukrinform.ru, 2022 m. lapkričio 18 d.).
Šios atakos sukėlė ilgalaikius elektros energijos tiekimo sutrikimus, kurie smarkiai paveikė Ukrainos gamybos pajėgumus. Dėl 2022 m. lapkričio 23 d. atakos laikinai buvo sustabdytos visos trys Ukrainos kontroliuojamos atominės elektrinės. Ketvirtąją, didžiausią Ukrainos elektrinę Zaporožės srityje, užėmė ir sustabdė Rusijos pajėgos (Facebook.com/minenergoUkraine, 2022 m. lapkričio 23 d.; Hromadske.ua, 2022 m. gruodžio 13 d.).
Didelę žalą patyrė ir Ukrainos žemės ūkio sektorius, nes dideli ariamos žemės plotai tapo minų laukais, o visoje šalyje sunaikinta daugybė grūdų bokštų. Ūkininkai neteko galimybės gauti kreditų, sėklų ir trąšų, o okupuotose teritorijose jų derlių okupantai tiesiog pagrobė.
Žemės ūkio produkcijos eksportas taip pat nukentėjo dėl Ukrainos jūrų uostų blokados. Rusija galiausiai sutiko atblokuoti tik tris Ukrainos jūrų uostus pagal 2022 m. rugpjūčio mėn. susitarimą dėl grūdų koridoriaus, kuriam tarpininkavo Turkija ir Jungtinės Tautos. Vis dėlto to nepakako. Iki šiol 2022 m. liepos mėn. prasidėjusiais prekybos metais grūdų eksportas smuko 29 proc. nepaisant rekordinio 2021 m. derliaus (Ukranews.com, sausio 12 d.).
Bendra užsienio pagalba, įskaitant finansinę, humanitarinę ir karinę, sudarė 113 mlrd. eurų (122 mlrd. JAV dolerių), įskaitant 48 mlrd. eurų (52,37 mlrd. JAV dolerių) iš JAV (Kmu.gov.ua, sausio 17 d.). Palyginimui, 2021 m. Ukrainos BVP sudarė 200 mlrd. dolerių (Pasaulio bankas, žiūrėta sausio 18 d.).
Dėl tokių didžiulių nuostolių sumažėjo Ukrainos fiskalinės pajamos. Tuo tarpu išlaidos gynybai išaugo 818 proc. ir 2022 m. sausio-lapkričio mėn. sudarė net 42 proc. visų fiskalinių išlaidų.
Ekonomika nebūtų atlaikiusi tokio smūgio, jei ne beprecedentė užsienio pagalba, daugiausia iš Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos. Užsienio dotacijos sudarė 23 proc. 2022 m. Ukrainos fiskalinių pajamų (Mof.gov,ua, žiūrėta sausio 17 d.). Nuo vasario 24 d. iki gruodžio 20 d. tarptautinė finansinė parama viršijo 30 mlrd. dolerių – iki karo neįsivaizduojamas skaičius (Kmu.gov.ua, 2022 m. gruodžio 20 d.).
Bendra užsienio pagalba, įskaitant finansinę, humanitarinę ir karinę, sudarė 113 mlrd. eurų (122 mlrd. JAV dolerių), įskaitant 48 mlrd. eurų (52,37 mlrd. JAV dolerių) iš JAV (Kmu.gov.ua, sausio 17 d.). Palyginimui, 2021 m. Ukrainos BVP sudarė 200 mlrd. dolerių (Pasaulio bankas, žiūrėta sausio 18 d.).
2023 m. Ukraina dar labiau priklausys nuo tarptautinės pagalbos, kad galėtų apsiginti ir palaikyti paralyžiuotą ekonomiką. Ukraina tikisi, kad tarptautinė finansinė pagalba šiais metais išaugs iki 38 mlrd. dolerių, iš kurių 18 mlrd. eurų (19,64 mlrd. dolerių) skirs ES, mažiausiai 9,9 mlrd. dolerių – JAV, o likusią dalį daugiausia – tarptautinės finansų institucijos, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą (TVF) (RBC, 2022 m. gruodžio 28 d.). Ukraina jau gavo pirmuosius 3 mlrd. eurų (3,27 mlrd. JAV dolerių) iš ES (Mof.gov.ua, sausio 17 d.).
Konkretūs Ukrainos poreikiai priklausys nuo karo eigos. Ukrainos valdžios institucijos ir tarptautinės finansų institucijos iki šiol buvo atsargiai nusiteikusios ir tikėjosi, kad karas baigsis 2023 m.
Ukraina tikisi, kad atstatymo reikmėms galės panaudoti Vakarų įšaldytą Rusijos turtą, kurio vertė siekia kelis šimtus milijardų dolerių.
Ukrainos nacionalinis bankas 2022 m. spalio mėn. prognozavo, kad Ukrainos BVP augs 4 proc. jei karas baigsis iki 2023 m. vidurio, ir 2 proc. jei karas tęsis ilgiau (Bank.gov.ua, 2022 m. spalio 27 d.). Lapkritį TVF prognozavo 1 proc. augimą 2023 m. (Tarptautinis valiutos fondas, 2022 m. lapkričio 23 d.).
2023 m. ir vėlesniais metais daugiausia sunkumų kels kelių milijonų kvalifikuotų darbuotojų, kurie pabėgo nuo karo į užsienį arba tapo šalies viduje perkeltaisiais asmenimis, įdarbinimas, nes tikimasi, kad dauguma jų po karo grįš namo, taip pat sugriautos Ukrainos pramonės ir infrastruktūros atkūrimas.
Jungtinių Tautų duomenimis, vien Europoje yra daugiau kaip aštuoni milijonai Ukrainos pabėgėlių iš maždaug 40 milijonų gyventojų, gyvenusių prieš karą (Data.unhcr.org, žiūrėta sausio 18 d.).
Ukrainos vyriausybė, ES ir Pasaulio bankas apskaičiavo, kad 2022 m. rugsėjį, prieš masinius raketų smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, atstatymo ir atkūrimo kaštai siekė 349 mlrd. dolerių (Pasaulio bankas, 2022 m. rugsėjo 9 d.).
Ukraina tikisi, kad atstatymo reikmėms galės panaudoti Vakarų įšaldytą Rusijos turtą, kurio vertė siekia kelis šimtus milijardų dolerių. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2022 m. lapkričio mėn. atskleidė, kad ES ieško mechanizmų, kaip iš įšaldytų 300 mlrd. eurų (327,29 mlrd. JAV dolerių) Rusijos centrinio banko rezervų ir 19 mlrd. eurų (20,73 mlrd. JAV dolerių) Rusijos oligarchų lėšų padengti dalį Ukrainos atstatymo poreikių (Ec.europa.eu, 2022 m. lapkričio 30 d.).
Ukraina taip pat neabejotinai pritrauks tiek institucinių, tiek privačių investuotojų, jei jos stojimo į ES procesas tęsis, po to, kai šių metų birželį šalis gavo oficialų kandidatės į ES statusą. ES įvertins Ukrainos pažangą įgyvendinant stojimo reikalavimus 2023 m. rudenį (Hromadske.ua, sausio 13 d.).
Vadinasi, Kijevas sieks ne tik nugalėti Rusiją iki 2023 m. pabaigos, bet ir įvykdyti tas vidaus reformas, kurios būtinos narystei ES pasiekti – ir vienu, ir kitu atveju Vakarų pagalba bus labai svarbi.
Olegas Varfolomejevas, Eurasia Daily Monitor
