Jūsų dėmesiui – interviu su politologu Mariumi Kundrotu, dvi kadencijas – oficialiu Tautininkų sąjungos vicepirmininku ideologijai, šią vasarą pasirinkusiu Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus.
Tomas Čyvas
- Pirmas klausimas – kas ilgametį tautininką pastūmėjo į konservatorių gretas?
Jau gerą dešimtmetį priskiriu save trims tradicijoms – tautininkų, konservatorių ir komunitarų. Nesitenkinu viena pasaulėžiūrine srove, nes kiekviena jų – fragmentiška. Neįmanoma visos žmogiškosios būties apibrėžti viena ideologija.
Valstybės pagrindų klausimu esu tautininkas. Pritariu Antanui Smetonai, kad lietuvių tauta yra Lietuvos valstybės kūrėja, o kitos tautinės bendrijos – jos pagalbininkės. Kultūros lygiu esu konservatorius: kaip ir Edmundas Berkas, manau, kad politikos pagrindas – dorybės ir sveikas protas. O žmogiškosios ontologijos srityje esu komunitaras: kaip ir Čarlzas Teiloras, Rodžeris Skrutonas, popiežius Benediktas XVI, esu įsitikinęs, kad asmuo atsiskleidžia tiktai santykyje.
Dvidešimt devynerius metus dirbdamas alternatyviosios dešinės stovykloje įsitikinau, jog nuo antisistemininko iki vatniko – vienas žingsnis. Nenorėjau to žingsnio žengti, todėl dabar esu Tėvynės sąjungoje.
- Prieš daugelį metų iškilote kaip vienas iš euroskeptikų lyderių, agitavote prieš Europos Sąjungą. Kas pasikeitė, kad įstojote į vieną euroentuziastingiausių partijų?
Lietuvai svarstant stojimą į Europos Sąjungą, buvo kita geopolitinė situacija. Tada mus aktyviai rėmė JAV, todėl maniau, kad Lietuvai užtenka narystės NATO. Dabar JAV rūpi kiti reikalai. Todėl turime dirbti dviem lygmenimis: atnaujinti santykius su JAV ir kartu – stiprinti ES.
Dėl euroskepticizmo – aš ir dabar pasisakyčiau prieš federaciją. Mums nereikia virštautinės valstybės. Reikia stiprios laisvų tautų sąjungos su integruota užsienio ir gynybos politika.
Svarstytinas ir trečias lygmuo – Vidurio ir Rytų Europos koalicija, kur daugelis kultūrinių vertybių ir geopolitinių iššūkių sutampa.
Čia galėtų dalyvauti tiek Ukraina, tiek Turkija. Šiandien pasisakyti prieš Europos Sąjungą kaip tokią būtų kvaila ir labai neatsakinga.
- Vėliau išgarsėjote kaip vienas iš organizatorių Nepriklausomybės dienos eitynėse, kur skamba šūkiai „Lietuva – lietuviams!“ Ar nuo to laiko pažiūros pakito?
Jei Lietuva – ne lietuviams, tai kam gi? Nematau kitos prasmės Lietuvos valstybei, kaip tik lietuvių tautinės tapatybės raiška. Problema kiltų, jei įrašytume žodelį „tik“. Myliu ir branginu visas istorines Lietuvos tautines bendrijas, ypač – totorius ir karaimus. Su totoriais bendraujame ir dirbame kartu.
Nepriimtini radikalų išpuoliai prieš musulmonų bendruomenę, kuri apima totorius. O jei kalbėsime apie eitynes, ten seniai brendo dilema: ar tai – visų patriotų, ar pirmiausiai – skinų renginys? Neturiu nieko prieš skinus, tarp jų turiu draugų, bet pats nesu skinas. Ir nematau prasmės jį vaidinti. Užtai nutraukiau savo dalyvavimą šiame renginyje. Nors nesu jam priešiškas.
- Esate ir vienas pirmųjų, Lietuvoje iškėlusių vėliavą prieš LGBT judėjimą. Ką dabar šiuo klausimu galvojate?
Neturiu nieko prieš žmones, kurie renkasi kitokį gyvenimo būdą. Nepritariu jam, bet ir nesu už tai, kad valstybė lįstų į žmonių patalus. Tiesiog privatus gyvenimas ir turėtų likti privatus. Nepritariu, kad tai būtų nešama į gatves, į mokyklas, į žiniasklaidą. Ir, žinoma, šeima turėtų būti tai, kas lietuviams nuo amžių buvo šeima: susieta santuokos arba giminystės ryšiais.
- Aktyviai dalyvavote Žemės referendume, vėliau pasisakėte už Šeimos referendumą, kur siūloma tikslinti konstitucinę šeimos sampratą. Ką dabar manote apie tiesioginę demokratiją, žinodamas skeptišką kai kurių kolegų požiūrį į referendumus?
Šiuo požiūriu lieku nuoseklus. Žemės referendume svarbiausias klausimas man buvo net ne draudimas parduoti žemę užsieniečiams, o referendumui būtino piliečių parašų skaičiaus sumažinimas. Ir dabar manau, kad šis skaičius turėtų būti sumažintas. Bet neketinu partijoje kelti revoliucijų, labiau pasitikiu nuoširdžia diskusija tarp partijos kolegų.
O dėl Šeimos referendumo, tai vienas jo iniciatorių yra sąjungos kolega Audronius Ažubalis. Konstituciniam teismui itin laisvai interpretuojant dabartinę konstitucinę šeimos sampratą, patikslinimas, jog šeima kyla iš santuokos ir giminystės, yra savalaikis ir labai svarbus.
- Kiek Jūsų sprendimą įtakoja partijos pirmininko asmenybė? Ar būtumėt taip nutaręs, jei vadovautų Gabrielius Landsbergis arba Ingrida Šimonytė?
Asmenybės – labai svarbu. Juk būtent asmenybės išreiškia konkrečias idėjines pozicijas. Daugelį metų bendrauju su Tėvynės sąjungos pirmininku Laurynu Kasčiūnu, konkrečiais klausimais dirbu su ryškiais šios sąjungos parlamentarais Audroniumi Ažubaliu ir Žygimantu Pavilioniu.
Kiekvienas sąjungos rinkėjas gali rinktis, kokie politikai formuos sąjungos politiką. Yra galimybė reitinguoti. O kalbant bendrai, skėtinis partijos pobūdis gali būti ir jos stiprybė.
Marginalios partijos giriasi savo ideologiniu grynumu, bet daugelis jų – taip pat skėtinės. Tik, jei Tėvynės sąjungoje esama liberalesnių ir konservatyvesnių asmenybių, tai marginalai įvairuoja nuo tautininkų iki vatnikų.
- Kaip į Jūsų posūkį reaguoja konservatoriai? Ar jau sulaukėte reakcijų?
Iš visų priėmusio skyriaus narių tik viena Tarybos narė susilaikė. Visi kiti buvo už mano priėmimą. Todėl turiu pagrindo viltis, kad komanda bus draugiška.
- TS-LKD lyderiuose ir taip pakanka apsistumdymų alkūnėmis bei intrigų. Nebijote likti tiesiog statistu?
Nemanau, kad norėčiau dalyvauti intrigose. Esu pasirengęs garbingai ir mandagiai diskusijai.
- Ar TS-LKD dar turi potencialo tapti tikra dešinės jėga be flirtų su dariniais, panašiais į Laisvės partiją?
Labai tikiuosi, kad gali. Migracijos klausimais sąjunga aiškiai žengia į dešinę, demografijos klausimais – taip pat. O kiti klausimai dar laukia. Manau, geriau įgyvendinti penkis procentus savo programos per parlamentinę partiją, nei nulį procentų, reikalaujant šimto, per marginalus.
- Ketinate dalyvauti kandidatuoti savivaldos rinkimuose ir kuriuo būdu? Norite apygardos ar tikitės praeinančios pozicijos sąraše?
Savivalda mane mažai domina. Ten vyrauja ūkiniai ir administraciniai reikalai. Man svarbesni vertybiniai ir tarptautinių santykių klausimai. Savivaldoje galėčiau būti eiliniu stebėtoju rinkimų apygardoje, padedančiu geriems žmonėms šio lygio rinkimuose.
11. Kodėl nepasirinkote, pvz., Nacionalinio susivienijimo?
Rimtai svarsčiau šią galimybę. Atstūmė jų populizmas. Objektyvią migracijos problemą ši partija supaprastino iki tariamos islamo problemos. Taip perimamos Vakarų Europos ir Amerikos radikalų pozicijos. Mano pažiūros nėra tokios radikalios, jos – labiau konservatyvios. Kelis šimtus metų Lietuva turi savo islamišką bendruomenę ir dėl jos nėra jokių problemų.
Aš – prieš masinę migraciją, bet atsisakau žmones politiškai ar teisiškai skirstyti pagal religiją. Lietuvos musulmonas totorius ar į islamą atsivertęs lietuvis man politiškai artimesni nei krikščionis iš Ganos. Gerbiu Vytautą Sinicą, kaip ir kitus alternatyvios dešinės lyderius, kurie yra patriotai. Bet mes orientuojamės į pernelyg skirtingas auditorijas, kad vargu ar mums yra prasmės būti vienoje partijoje.
12. Andriaus Kubiliaus laikais tautininkai jau buvo įsilieję į TS-LKD gretas ir galiausiai įvyko skyrybos. Kodėl manote, kad dabar bus kažkas kitaip ir ar su Jumis ateina daugiau Jūsų pažiūrų žmonių? Ar pastarieji jau žino ir kaip vertina tokį Tamstos sprendimą?
Dabar matau permainas lyderių lygyje ir tai teikia vilčių. Su kitais žmonėmis kalbamės. Bet randu bendraminčių tarp jau esančių Tėvynės sąjungos narių, ir tai mane džiugina. O vertinimų esama įvairių.
Labiausiai kritikuoja žmonės, kurie iki tol mažai ką težinojo apie mano pažiūras. Jiems atrodo, kad pakeičiau savo vertybes. Bet vertybės lieka tos pačios, kinta tik jų įgyvendinimo būdai.
Mano supratimu, konservatyvumas ir tautiškumas papildo vienas kitą. Be konservatyvumo tautiškumas – netikras, be tautiškumo konservatyvumas – nepilnas. Europoje užtenka tautininkų, kurie slysta į kairę (Škotijoje, Velse, iš dalies – Katalonijoje), o taip pat – konservatorių, kurie ignoruoja tautinį sandą (kaip jį ignoravo Angela Merkel ar Deividas Kameronas).
Nemanau, kad tai – geras kelias. Kita vertus – kuo konservatyvesnė ir tautiškesnė bus Tėvynės sąjunga, tuo mažiau galimybių alternatyviosioms partijoms. Kas protinga, tai ir naudinga.
Apibendrinant, man svarbu, kad Lietuva išliktų, kad ji būtų laisva, dora ir lietuviška. Matau, jog tai rūpi daugeliui Tėvynės sąjungos politikų, pradedant pirmininku. Ir tai įkvepia vilties.
