Vasarą gyventojai dažniau nei kitais metų laikais skundžiasi įvairiais skrandžio ir žarnyno negalavimais – padaugėja apsinuodijimo maistu ir žarnyno infekcijų atvejų. Kol vasara dar žada palepinti šiluma, o iš daržų ar turgų namo grįžtame pilnais krepšiais gėrybių, specialistai įspėja saugotis užteršto, sugedusio ar netinkamai laikyto maisto. Pasak BENU vaistininko Mariaus Lukštaraupio, neplautų vaisių ar uogų, per ilgai šilumoje laikytos mėsos, jūros gėrybių, pieno produktų, gesti pradėjusių daržovių, neaiškių grybų vartojimas gali baigtis ne tik pilvo skausmais ar viduriavimu, bet ir neplanuotomis atostogomis ligoninės palatoje.
BENU vaistininkas pažymi, kad nešviežias ir užterštas maistas – dažniausia apsinuodijimų priežastis. Atpažinti apsinuodijimo simptomus ypač svarbu, kad nedelsiant galėtume imtis veiksmingo gydymo.
Pirmoji pagalba – skysčiai
M. Lukštaraupis teigia, kad pirmieji apsinuodjimo simptomai yra lengvai atpažįstami, dažniausiai pasireiškia iš karto, vos tik pavalgius. Būdingi pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas, temperatūra, bendras silpnumas, vangumas. Atpažinus šiuos negalavimus, svarbu kuo greičiau imtis tikslingų priemonių ir atstatyti organizmo pusiausvyrą.
„Pirmoji pagalba – daug skysčių: vanduo, negazuotas mineralinis vanduo, elektrolitų tirpalai, kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Apsinuodijimo simptomus padeda lengvinti adsorbentai, visiems įprasta aktyvuota anglis. Ją vartoti reikėtų taip: 1 g aktyvuotos anglies maždaug 1 kg kūno masės, tad reikalingas kiekis gali svyruoti nuo 50 iki 100 g. Tačiau atminkite, kad, apsinuodijus alkoholiu, anglis nepadės, alkoholio molekulė per maža. Palengvinti simptomus padeda ir visiems gerai pažįstamas diosmektitas ir gal mažiau žinomas silicio rūgšties gelis“, – apie pirmosios pagalbos priemones pasakoja BENU vaistininkas.
Įsibėgėjus grybavimo sezonui, padažnėja ir apsinuodijimų grybais atvejų. Pirminiai simptomai bus labai panašūs, pasireiškia gan greitai po grybų suvalgymo. Vėliau gali prasidėti haliucinacijos, traukuliai, stiprūs galvos skausmai. Esant stipresniam apsinuodijimui, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
„Jeigu kankina stiprūs apsinuodijimo požymiai, tokie kaip aukšta temperatūra, dažnas viduriavimas (10-15 kartų per parą), vėmimas – tai ženklas, kad laikas kreiptis į medikus. Minėti negalavimai ypač pavojingi kūdikiams bei senyvo amžiaus žmonėms, kadangi jų organizmai labai greitai dehidratuoja. Reikėtų nepamiršti skaičiuoti kiek kartų buvo viduriuota ir vemta, pagal tai vertinama paciento būklė“, – įspėja vaistininkas.
Apsinuodijimo grybais, anot vaistininko, galima išvengti, renkant tik gerai pažįstamus, ne peraugusius ar senus grybus. Taip pat vengiant per mažų grybų, kuriuos sunkiau atpažinti. Nereikėtų rinkti grybų šalia greitkelių, kitų užterštų vietų. Grybus reikėtų valgyti tik gerai termiškai apdorotus – virtus du kartus. Taip pat nepatartina valgyti grybų, kurie paruošti seniau nei prieš dieną.
Svarbu dėmesys higienai ir maisto produktų laikymui
Norint išvengti šių nepageidaujamų sveikatos sutrikimų, būtina atkreipti dėmesį į tinkamą produktų laikymą ir apdorojimą. Anot Kauno Klinikų dr. gydytojos dietologės Rūtos Petereit, rūpinantis organizmui tinkama mityba, svarbu pradėti nuo rankų higienos.
„Turbūt niekam ne paslaptis, kad, prieš vartojant maistą, svarbiausia yra higiena – būtina atsakingai nusiplauti rankas. Rodos, visi tai žino, tačiau dažnai į tai žiūri atsainiai. Tad ir apsinuodijimai gali būti dėl nešvarių rankų. O kartais patingima ar pamirštama nuplauti net pačias daržoves. Pavydžiui, supakuotos lapinės salotos gali sudaryti įspūdį, kad jų plauti nereikia, tačiau būtent lapiniuose žalumynuose gali tūnoti pavojingos bakterijos, tokios kaip salmonelė ar E. coli“, – higienos svarbą aiškina dr. dietologė R. Petereit.
Taip pat svarbu žinoti, kaip tinkamai laikyti daržoves, kad išsaugotume jas šviežias bei neprarastume jų naudingų maistinių medžiagų. Anot dr. R. Petereit, patiekalų maistinę vertę lemia ne tik kokybiškų produktų pasirinkimas, bet ir tinkama priežiūra.
„Reikėtų vengti dažnos klaidos, kai, nusipirkus daržoves, jos visos nuplaunamos – nuplovus ima kauptis bakterijos. Tad plauti reikia tik tas daržoves, kurias ketiname iš karto ir suvalgyti. Kalbant apie laikymą, svarbu atminti, kad netinkamai laikomos daržovės gali prarasti dalį vitaminų. Pavyzdžiui, salotas reikėtų laikyti šaldytuve, nes, laikomos kambario temperatūroje, jos pradeda vysti, praranda šviežumą ir vitaminą C“, – daržovių laikymo sąlygas aiškina dr. dietologė.
Esminė mitybos taisyklė – saikas
Siekiant išvengti skrandžio negalavimų ir sveikai maitintis, nebūtina laikytis griežtų dietų. Esminė mitybos taisyklė – išlaikyti pusiausvyrą, gauti įvairių, organizmui maistingų medžiagų – angliavandenių, baltymų, riebalų. Reikia klausyti savo organizmo. Pasak dr. dietologės, galima valgyti net ir ne itin lengvai virškinamą maistą, svarbu tai daryti su saiku. Pavyzdžiui, šiltojo sezono metu itin populiaru maisto gaminimas gamtoje, mėsos kepimas grilyje. Nors grilyje kepta mėsa nėra virškinimui lengvas patiekalas, tinkamai paruošus mėsą bei pasirinkus maistingą garnyrą, galėsite mėgautis subalansuotu bei gardžiu patiekalu.
„Svarbu žinoti, kad, maistą kepant grilyje, mėsos nerekomenduojama skrudinti. Skrudinimo metu susidaro sveikatai pavojingi kancerogenai. Ir jeigu tokį maistą valgome dažnai, tai gali sukelti virškinamojo trakto problemų. Ypač dėmesį reikėtų atreipti tiems žmonėms, kurie jau yra turėję šių problemų, pavyzdžiui, skrandžio uždegimą, šiuo atveju keptas maistas nėra rekomenduojamas. Tačiau jeigu šių problemų neturima, galima valgyti ir keptą mėsą, svarbu nepersivalgyti“, – pataria dietologė R. Petereit.