Šeštadienio popietę Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus koncertinė salė šurmuliavo, klegėjo nuo mažųjų atlikėjų ir juos atlydėjusių senelių ir tėvų. Tradicinė šeimų folkloro šventė „Graži mūsų šeimynėlė“ jau vienuoliktą kartą kvietė į Kauną muzikuojančias, kuriančias šeimas. Jos sumanytoja – muziejininkė etnologė dr. Laura Lukenskienė. Per dešimtmetį išaugo dalyvaujančių šeimų skaičius. Kai kurios šeimos šventėje svečiuojasi jau ne vieneri metai. Drauge su tėvais, skiepijančiais dvasines vertybes, puoselėjančiais tradicijas, vaikai mokosi groti įvairiais instrumentais, dainuoti, bendrauti.
Renginio vedėja muziejininkė dr. Laura Lukenskienė, apžvelgdama ankstesnių švenčių dalyvius, pasidžiaugė, kad į šventę atvyksta ne tik kauniečiai, bet ir iš kitų Lietuvos regionų, ir padėkojo šeimoms, ugdančioms gėrio, grožio pradus savo vaikuose. Tuo galėjo įsitikinti gausiai susirinkę žiūrovai.
Parodos organizatorės – Laura Lukenskienė ir Aistė Jonevičienė
Puikią muzikinę programą pristatė Balčiūnų šeimyna: Ramunė (mama), Agota, Motiejus ir Jokūbas. Širmulių šeimyną atstovavo mama Aldona su dukra Noemi ir sūnumi Luku. Šeimos ansamblyje dalyvavo ir Estera, atskubėjusi į renginį iš tądien vykusio kito konkurso.
Ypač sumaniai programą parengė Germanavičių šeima iš Viduklės (Raseinių rajono). Tėčio Audriaus paruoštos dvynės Lyja ir Vėja atliko ne tik sudėtingas lietuvių liaudies kompozitorių dainas, bet ir savo kūrybos dainas, griežė smuiku, skambino fortepijonu. Jų atliekamos dainos jaudino, žadino norą klausytis, pritarti…
Gražiai į šventę įsirašė Viliaus Marmos paruošti Krapauskų šeimos vaikai – pirmokė Justina ir penktokas Rokas bei Avižienių šeimynos atžalos – Rusnė, Rokas su mažąja Emile Jonuškaite. Jauniausioji šventės dalyvė – vos trejų metų, tad ši šventė jai buvo tikra premjera.
Šių metų šventė „Graži mūsų šeimynėlė“ išaugo – koncertinę folkloro programą papildė tautodailės paroda. Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus Gotikinę menę papuošė Zalagaičių giminės tautodailės darbų paroda „Kūrybinės gijos iš močiutės klėtelės“.
Net kelių kartų šios giminės moterys atvėrė kraičių skrynias. Senolės Kazimieros Šlekytės Zalagaitienės, išauginusios septynis vaikus, darbščios rankos, kūrybinga siela gyva iki šiolei. Ne tik dukros siuvinėja, audžia, siuva, bet ir anūkės – Aistė Jonevičienė, Asta Grigalevičienė tęsia močiutės amatą. Parodoje eksponuojami tautiniai kostiumai pasiūti Vilkaviškyje, „Mažojoje artelėje“, kurioje darbuojasi Asta. Jų siūtais drabužiais puošiasi ne vienas folkloro ansamblis. Gausiai susirinkę į parodos atidarymą lankytojai žavėjosi nertais dirbiniais, įvairiausia technika siuvinėtais marškiniais, staltiesėmis ir – net šachmatų lenta, kuriuos pristatė Viginija Seinauskienė (Zalagaitytė).
Nemažą dalį ekspozicijoje užima pinti daiktai. Juos sukūrė Aistė Jonevičienė. Meistrės Aldonos Malinauskienės išmokyta pinti, Aistė dalyvauja įvairiose kūrybinėse stovyklose, pleneruose, kuriuos organizuoja Dzūkijos nacionalinis parkas. Įdomūs dirbiniai išpinti iš miškuose, laukuose surinktų ir pačios autorės paruoštų medžiagų – meldų, pušų šaknų, beržo tošies ar kitų medingų augalų.
Kazimieros Zalagaitienės anūkės Asta ir Aistė padainavo senovinių dainų, kurių išmoko iš močiutės įdainuotų įrašų. Močiutės dainas jau dainuoja ir proanūkiai Justė, Vytenis Jonevičiai.
Kūrybingos šeimos nariai dalyvauja įvairiuose renginiuose, festivaliuose Lietuvoje ir svečiose šalyse. Tačiau ypač laukiami Rumšiškių kultūros centre. Apie tai kalbėjo kultūros centro ansamblio „Nedėja“ atstovė Rimutė Vinciūnienė, įteikdama lietuviškos naminės duonos kepalėlį.
Unikalius dirbinius kuriančias moteris kalbino parodos atidarymo lankytojai, smalsavo kolegos.
Muziejaus darbuotojai tikisi, kad parodą, veiksiančią iki lapkričio 26 d., aplankys tautodailininkai, miesto svečiai ir besidomintys tautiniu kostiumu, kurio metais paskelbti ateinantieji, 2017-ieji.
