Šaltuoju metų laiku Vilniuje ir Kaune susidaro didžiausia žmogaus sveikatai pavojingų kietųjų dalelių koncentracija.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, labiausiai kietosiomis dalelėmis užteršta šalies vieta yra sostinės Žirmūnų mikrorajono Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryža. Automatinė oro kokybės tyrimo (OKT) stotis užfiksavo, kad Europos Sąjungos (ES) leistina kietųjų dalelių metinė norma šioje intensyvaus eismo vietoje viršyta trejus metus iš eilės nuo 2013-ųjų, o pernai beveik priartėjo prie leistinos pavojingos ribos.

„Pagal Europos Sąjungos reikalavimus kietųjų dalelių (KD10) koncentracijai nustatyta paros ribinė vertė – 50 mikrogramų kubiniame metre (µg/m3) – neturi būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė.

Tuo metu Vilniuje, agentūros duomenimis, kietųjų dalių koncentracija kai kuriais metais rekordiškai viršijo leistiną normą: 2013 metais didesnė nei leidžiama oro tarša laikėsi 43 paras, 2014-aisiais – 81 parą, 2015 metais – 63 paras. Nedaug nusileidžia ir Kauno Petrašiūnų gyvenvietė: kietųjų dalelių koncentracija leistiną normą kai kuriais metais viršijo 37 ir 44 paras per metus. Didesnė už leistiną kietųjų dalelių koncentracija kai kuriais metais fiksuota ir Šiauliuose bei Klaipėdoje.

Degina nekokybišką kurą

Kaip pažymi aplinkosaugininkai, Lietuvos miestus jau gerą dešimtmetį labiau teršia ne pramonė ir didelės chemijos gamyklos, o individualiuose namuose įrengti mažieji kurą deginantys įrenginiai bei automobiliai.

„Atėjus šildymo sezonui visada matome didesnę kietųjų dalelių koncentraciją, ypač vietovėse, kuriose nėra centrinio šildymo. Namų ūkių šildymo įrenginiuose nėra ekonomaizerių, degimo procesas nekontroliuojamas taip efektyviai kaip didesnėse katilinėse, kurios kietųjų dalelių išmeta mažiau. Didesnės katilinės ekonomiškiau degina medieną, kontroliuoja kuro kokybę“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.

Jo nuomone, bėda ta, kad individualių namų savininkai degina akmens anglis (nors tai nedraudžiama), durpių briketus ar baldų atliekas, taip pat parduodamas kokybės standartų neatitinkantis biokuras.

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, o jo komponentai gali būti įvairūs: rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt.

Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali skverbtis į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį daryti sveikatai. Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtų ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimų.

Į žmogaus organizmą kietosios dalelės patenka kvėpuojant. Kietųjų dalelių poveikis organizmui priklauso nuo jų frakcijos dydžio, fizikinių ir cheminių savybių bei koncentracijos. Stambesnės daleles sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus sveikatai jos nekelia. KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį.

Mažesnės nei 2,5 mikrono aerodinaminio skersmens KD2,5 dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtų ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimų, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją.

Griežtins reikalavimus

Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, iki 2020-ųjų turi gerokai sumažinti aplinkos oro taršą, o iki 2030 metų – dar labiau. Taip įpareigoja nauja, prieš mėnesį priimta ES direktyva dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo.

Mūsų šaliai nustatyta užduotis 2005–2020 metais smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimą sumažinti 20 procentų.

„Nuo 2005 metų kietųjų dalelių jau sumažinome 10 procentų. Taigi per trejus metus liko sumažinti dar 10 procentų. Be abejo, iššūkis nemažas. Jeigu skatinsime namų ūkius įsirengti biokuro katilus, jie turės būti penktos kartos patys efektyviausi ir ekonomiškiausi. Juose bus galima kūrenti tik biokuro granules ir panašiai“, – kalbėjo V. Auglys.

Be to, pasak aplinkosaugininko, Lietuvoje turėtų atsirasti biokuro standartas, nes šiuo metu rinkoje (didžiuosiuose prekybos centruose) galima rasti „bet ką“. „Pirkėjai kartais nėra tikri dėl to, ką įsigyja. Girdime ir matome, kad kartais į biokurą įmaišoma visokių atliekų, plastiko ir panašiai. Ateityje biokuras turės atitikti tokį švarumo lygį kaip mediena“, – sakė V. Auglys.

Pasak jo, yra buvę pavyzdžių, kad didžiosios biokuro katilinės, atliekančios katilų monitoringą bei tikrinančios kuro kokybę ir išmetamų teršalų kiekį, rasdavo, jog pristatomas nekokybiškas biokuras, ir jo nepriimdavo. Tačiau žmonės tokio kuro neretai įsigyja.

Aplinkos ministerija yra parengusi biokuro standarto projektą ir iki kito šildymo sezono planuoja jį patvirtinti. „Tai reiškia, kad visoje grandinėje – nuo pagaminimo iki prekybos ir naudojimo – šio standarto turėsime laikytis“, – teigė V. Auglys.

Ateityje, anot jo, Lietuvoje turėtų atsirasti ir griežtesnė mažų kurą kūrenančių įrenginių priežiūra. „Vakaruose įprasta, kad prieš kiekvieną šildymo sezoną inspektoriai patikrina kiekvieno, net ir dujomis kūrenamo, įrenginio ir kamino būklę bei išduoda leidimą naudoti arba ne. Pas mus kol kas to nėra“, – pažymėjo aplinkosaugos specialistas.

V. Auglys taip pat atkreipė dėmesį, kad kietųjų dalelių ir azoto oksido daugiausia išmeta seni dyzeliniai automobiliai. Šie automobiliai, pasak specialisto, iki penkių kartų taršesni negu varomi benzinu. „Turėsime sugalvoti priemonių, kaip atnaujinti automobilių parką, – teigė jis. – Kita bėda ta, kad dalis kietųjų dalelių pakyla nuo padangų trinties su asfalto keliu. Jeigu mūsų keliais važiuotų vien elektromobiliai, azoto oksido tarša sumažėtų iki minimumo, tačiau kietųjų dalelių sumažinsime tik iš dalies“, – aiškino specialistas.

Pramonė labiausiai teršia Petrašiūnus

Bene labiausiai Lietuvoje kietosiomis dalelėmis užteršta pramoninė zona yra Kauno Petrašiūnų gyvenvietė. Antai 2012-aisiais leistina kietųjų dalelių norma Petrašiūnuose viršyta 30 parų, 2013 metais – 44, 2014-aisiais – 37, 2015 metais – 24, o pernai – 15 parų.

Petrašiūnuose veikia daug pramonės įmonių bei „Kauno energijos“ biokuro katilinė, čia intensyvus vilkikų eismas. „Lietuvos žinios“ rašė, jog 2015 metais paleidus atnaujintą biokuru kūrenamą katilinę Petrašiūnų gyventojai skundėsi, kad gatvėje, kuria važiuoja vilkikų srautas, išmušė duobes, padidėjo triukšmas ir tarša, o vakarais sklinda keisti kvapai. Žmonės manė, jog protestais išsikovojo, kad kuras į rekonstruotą katilinę bus vežamas tam specialiai nutiesta geležinkelio atšaka, o gyvenvietę vilkikų srautas aplenks, tačiau biokuro prikrautų vilkikų srautas gyvenvietėje tik padidėjo.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vedėja Rūta Lukenskienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad orą kietosiomis dalelėmis Petrašiūnuose teršia čia įsikūrusios pramonės įmonės. „Tai pramoninis rajonas, kuriame dirba daug fabrikų, gamyklų, be to, žiemą pagrindiniai teršėjai yra gyvenamieji namai ir pramoninės katilinės“, – sakė ji.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros vedėjas Kęstutis Celiešius pažymėjo, kad Jonavoje, kur veikia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamykla „Achema“, nuo 2007-ųjų, kai OKT stotis pradėjo fiksuoti oro taršą, iki 2016 metų pabaigos kietųjų dalelių koncentracija nė karto neviršijo leistinų normų. 2012 metais norma buvo viršyta 16 parų, 2013-aisiais – 13, o 2014, 2015 ir 2016 metais – po 6 paras.

Mažeikiuose, kur veikia „Orlen Lietuva“ naftos produktų perdirbimo gamykla, 2012 ir 2013 metais leistina norma viršyta 14 parų, 2014 metais – 19, 2015 metais – 17, 2016 metais – 10 parų.

Kėdainiuose didesnė nei leistina kietųjų dalelių norma 2012 metais laikėsi 20, 2013 metais – 22, 2014 metais – 8, 2015 metais – 16, 2016 metais – 9 paras. Šiame mieste įsikūrusi viena didžiausių šalyje chemijos pramonės įmonių fosforo trąšų gamintoja „Lifosa“.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius V. Auglys atkreipė dėmesį, kad pramonės skleidžiamą taršą kontroliuoti palyginti lengva, nes puikiai veikia Aplinkos taršos leidimų sistema, kai teršti tiesiog finansiškai neapsimoka.

Tuo metu pasiekti, kad kietosiomis dalelėmis kitais teršalais aplinką mažiau terštų deginimo įrenginiai individualiuose namuose ir automobiliuose, gana sudėtinga. Tam, pasak V. Auglio, reikės kompleksinių ne tik kontrolės, bet ir švietimo, skatinimo, apmokestinimo akcizais priemonių.

Europos Komisijos užsakymu atlikti vertinimai rodo, kad, pasiekus direktyvos iškeltus tikslus, iki 2030 metų Lietuvoje sumažėjus išmetamų smulkiųjų kietųjų dalelių, 29 proc. sumažėtų jų neigiamas poveikis gyvenimo trukmei.

Oro taršai mažinti ir naujosios ES direktyvos reikalavimams įgyvendinti bus parengta ir patvirtinta Nacionalinė oro taršos valdymo programa. Ji Europos Komisijai turi būti pateikta iki 2019 metų balandžio 1 dienos.

V. Auglio nuomone, Lietuvoje oro tarša nėra tokia didžiulė kaip Lenkijoje, bet situacija gali blogėti, jeigu nebus imtasi ryžtingų veiksmų.

Komentaras: chemijos pramonė – ne didžiausias teršėjas

Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos prezidentas Ramūnas Miliauskas:

„Kai kalba pasisuka apie taršą, visuomenės dėmesys būna nukreiptas į pramonės, o jei tiksliau – į chemijos pramonės įmones. Tačiau jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvos chemijos pramonės sektorius nėra didžiausias aplinkos teršėjas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą daugelis pramonės įmonių susidūrė su nuolat griežtėjančiais reikalavimais, susijusiais su aplinkos tarša (pramoninių teršalų direktyva, šiltnamio efektą sukeliančių dujų direktyva ir t. t.). Sparčiai augant pasaulinei konkurencijai chemijos pramonės įmonės nestovėjo vietoje, jos siekė sumažinti gamybos sąnaudas investuodamos į energijos efektyvumo didinimą, kuro ir žaliavų taupymą, žaliavų pakeitimą į efektyvesnes (skystasis kuras pakeistas dujiniu). Šios investicijos užtikrino ir geroką pramonės teršalų, išsiskiriančių į aplinką, sumažėjimą nuo 1990 metų (baziniai metai, kuriais remiantis dažniausiai vykdomi palyginimai). Pagrindiniais taršos šaltiniais, į aplinką išmetančiais azoto oksidus (NOx), sieros dioksidą (SO2), kietąsias daleles (KD) yra laikomi transporto ir energetikos sektoriai, kurie į aplinką išmeta apie 80–90 proc. visų teršalų. Žemės ūkio sektorius yra pagrindinis teršėjas amoniaku (NH3).“

Kietųjų dalelių (KD10) vidutinė 24 val. koncentracija

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

Lietuvos miestų oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse užfiksuotas kietųjų dalelių (KD10) paros ribinės vertės viršijimų skaičius*

* Kietųjų dalelių KD10 koncentracijai nustatyta paros ribinė vertė (50 µg/m3) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus.

2012 ir 2016 metais užfiksuotų viršijimų skaičius visose stotyse buvo mažesnis nei 35. 2013 metais KD10 koncentracijai nustatyta norma buvo viršyta Vilniaus Žirmūnų, Kauno Petrašiūnų ir Šiaulių OKT stotyse; 2014 metais – Vilniaus Žirmūnų, Kauno Petrašiūnų ir Klaipėdos Centro OKT stotyse; 2015 metais – Vilniaus Žirmūnų OKT stotyje.