Rusijos karas prieš Ukrainą tapo iššūkiu jos kariuomenės požiūriui į bepiločius orlaivius (BPO) ir Rusijos pramonės bazei, į kurią remiasi BPO kūrimas bei gamyba. Atvirų šaltinių duomenimis, nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 13 d. Rusija neteko apie 300 žvalgybinių ir kovinių bepiločių orlaivių, ką patvirtina nuotraukos ar vaizdo įrašai.
Tarp jų, be kita ko, buvo 183 žvalgybiniai nepilotuojami orlaiviai “Orlan-10” ir jų modifikacijos, 38 žvalgybiniai nepilotuojami orlaiviai “Eleron”, 38 nepilotuojami orlaiviai “Zala”, šeši nepilotuojami orlaiviai “Orion” ir šeši aukštasparniai žvalgybiniai nepilotuojami orlaiviai “Forpost” (Oryxspioenkop.com, žiūrėta rugsėjo 13 d.).
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vertinimu, nuo karo pradžios Rusija iš viso prarado 4650 įvairių tipų BPO (Kyiv Independent, rugsėjo 13 d.). Į šį skaičių įeina nemažai Rusijos gamybos “Lancet” ir Irano gamybos bepiločių šaudmenų “Shahed”, paprastai vadinamų “dronais kamikadzėmis”.
Šis įvertis gali būti per mažas, nes neaišku, kiek dronų Rusija prarado okupuotose Ukrainos teritorijose. Taip pat neaišku, kiek komercinių dronų, pavyzdžiui, DJI Mavic ir kitų, buvo prarasta. Šiuos konkrečius dronus daugiausia tiekė Rusijos regioninės administracijos ir Rusijos savanoriai (Nikkei Asia, liepos 1 d.).
Totalinės invazijos į Ukrainą išvakarėse Rusijos kariuomenė turėjo daugiau kaip 2 000 BPO, neskaitant dronų be šaudmenų. Tai reiškia, kad jos žvalgybinių ir kovinių dronų parkas patyrė didelių nuostolių (Kremlin.ru, 2021 m. lapkričio 2 d.).
Birželio 28 d. Rusijos vyriausybė patvirtino “Bepiločių orlaivių plėtros strategiją iki 2030 m.” (Government.ru, birželio 28 d.). Dokumente teigiama, kad 2018-2022 m. Rusijos valstybinės institucijos ir valstybinės įmonės išleido daugiau kaip 13 mlrd. rublių (daugiau kaip 190 mln. JAV dolerių) BPO įsigyjimui.
Gynybos ministerija ir įvairios Rusijos teisėsaugos institucijos gavo apie 30 proc. šių pirkimų, iš viso apie 3,9 mlrd. rublių (57 mln. JAV dolerių). Į šiuos skaičius neįtrauktos išlaidos naujų BPO moksliniams projektams ir plėtrai, kurios gali būti gana didelės. Pavyzdžiui, 2020 m. pirmojo Rusijos sunkaus smogiamojo kovinio drono S-70 “Okhotnik” kūrimo išlaidos viršijo 1,5 mlrd. rublių (21 mln. JAV dolerių) (“Izvestija”, 2020 m. birželio 4 d.).
Dokumente visų pirma išdėstytas pagrindinis Rusijos dronų pramonės ateities plėtros ir gamybos scenarijus. Jame numatoma, kad iki 2026 m. mokslinių tyrimų ir plėtros bei gamybos srityse reikės 330 000 darbuotojų, iki 2030 m. – milijono, o iki 2035 m. – 1,5 milijono. Planuojama, kad 2023-2026 m. bus pagaminta 52 100 BPO, kurių vidutinė metinė gamybos apimtis viršys 13 000; 2027-2030 m. – 105 500 BPO, kurių vidutinė metinė gamybos apimtis viršys 26 000; 2031-2035 m. – 177 700 BPO. Taigi, vidutinė metinė gamybos apimtis viršys 35 500 (Government.ru, birželio 28 d.).
Prognozuojami dronų pramonės darbuotojų skaičiai yra gana nerealūs. Numatomi gamybos rodikliai signalizuoja, kad Rusijos vyriausybė neplanuoja sukurti rusiško atitikmens Kinijos įmonei DJI, kuri kasmet parduoda milijonus mažų plataus vartojimo dronų. Rusijos vyriausybė mano, kad jos pramonė gali gaminti daug sudėtingesnius civilinius ir karinius bepiločius aparatus.
Tai reiškia, kad Maskva greičiausiai laikysis plėtros modelio, kuris pirmą kartą pasirodė 2010-ųjų pradžioje (TASS, vasario 6 d.): Vyriausybė investuoja daugiau pinigų į BPO. Daugiau valstybinių įmonių įsitraukia į dronų mokslinius tyrimus ir plėtrą bei gamybą, pasikliaudamos importuojamais komponentais bei pramonine įranga. Pradeda daugėti naujų BPO projektų. O dėl didesnių vyriausybės investicijų poreikio ciklas prasideda iš naujo.
Tačiau Maskvos ambicijoms kenkia tai, kad jai trūksta tinkamų finansinių šaltinių, technologijų, įrangos ir žmogiškojo kapitalo. Dėl šių trūkumų ir dėl to, kad dėl Vakarų sankcijų Rusijai nutrauktas pramoninis bendradarbiavimas su daugeliu išsivysčiusių šalių, šis modelis tampa netvarus materialinių rezultatų požiūriu.
Serijinės S-70 “Ochotnik” gamybos pradžia buvo numatyta 2023 m. Dabar jis atidėtas iki 2025 m. (Ura.ru, 2022 m. gegužės 18 d.; TASS, balandžio 25 d.). Ilgojo ištvermingumo sunkiųjų dronų “Altius” serijinė gamyba buvo artima pradžiai daugiau nei prieš metus, tačiau nuo to laiko ji mažai pasistūmėjo į priekį (RBC.ru, 2022 m. birželio 13 d.). Pagrindinė problema yra ta, kad nėra pakankamai variklių, nes pirminiame plane buvo numatyta naudoti Vokietijoje pagamintus dyzelinius variklius RED A03.
Šiuo metu Rusija kuria dvi vokiškų variklių alternatyvas. Pirmoji yra turbosraigtinis VK-800SM, kurį sukūrė bendrovė ODK-Klimov. Tačiau planuojama, kad oficialus šio variklio sertifikatas bus suteiktas tik 2024 m. pabaigoje. O serijinė 30 variklių per metus gamyba prasidės tik 2025 m. (Take-off.ru, balandžio 6 d.).
Antrasis variantas – stūmoklinis variklis APD-500. Jį kuria Rusijos valstybinis Centrinis aviacijos variklių institutas kartu su Centriniu mokslinio tyrimo automobilių ir automobilių variklių institutu (NAMI) (Ciam.ru, 2021 m. spalio 14 d.). Jo specifikacijos panašios į RED A03 variklio, tačiau APD-500 naudoja ne dyzeliną, o benziną. APD-500 kilo iš automobilio variklio, kurį 2010-aisiais bendradarbiaudamas su “Porsche” kūrė NAMI. Tai reiškia, kad jis neišvengiamai priklauso nuo importuojamų komponentų. Neaišku, ar Rusija bus pajėgi pati pradėti serijinę APD-500 gamybą.
Ta pati problema aktuali ir vidutinės klasės žvalgybinio / kovinio drono “Orion” atveju. Centrinis aviacijos variklių institutas Maskvoje kartu su GMZ Agat kuria stūmoklinį variklį APD-100/120 (Aviatp.ru, žiūrėta rugsėjo 14 d.). ADP-100/120 turėtų būti Austrijoje gaminamo stūmoklinio variklio Rotax 914, kuris iš pradžių buvo naudojamas bepiločiuose orlaiviuose “Orion”, atitikmuo. Tačiau APD-100/120 sauso variklio masė yra 96 kilogramai, o “Rotax 914” su visomis pagalbinėmis sistemomis – 74,7 kilogramo. Be to, 50 svarbiausių komponentų, susijusių su APD-100/120 degalų sistema, vis dar priklauso nuo užsienio tiekimų.
Ateinančiais metais Rusijos dronų pramonėje problemos tęsis, o gal net dar labiau sustiprės. Maskvai bus vis sunkiau suvaldyti visus su dronų gamyba susijusius klausimus, ypač kariniame sektoriuje. Vis dėlto savo ambicijų peržiūrėjimas Kremliui politiškai nepriimtinas. Todėl Rusijos ginkluotosios pajėgos taps vis labiau priklausomos nuo nedidelių plataus vartojimo dronų, skirtų žvalgybos užduotims vykdyti, ir palyginti paprastų šaudančių BPO, skirtų kovinėms operacijoms.
Pavel Luzin, Eurasia Daily Monitor