Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį dalyvavo nuotoliniame vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo garantijų Ukrainai.
Susitikimą inicijavo Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Keiras Starmeris, jame dalyvavo Europos bei kitų šalių lyderiai.
Lietuvos vadovas pabrėžė, jog, Lietuvos požiūriu, principas „taika per stiprybę“ reiškia, kad tiek paliaubos, tiek galutinis taikos susitarimas turi visiškai atitikti tarptautinę teisę.
„Derybomis pasiekta taika privalo garantuoti visapusišką ir ilgalaikį saugumą tiek Ukrainai, tiek Europai. Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nėra derybų objektas. Mūsų neatidėliotina užduotis – susitarti dėl Ukrainos saugumo garantijų ir jų įgyvendinimo mechanizmų“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, privalu užtikrinti, kad Ukraina turėtų stiprią kariuomenę, nes tai yra viena patikimiausių atgrasymo priemonių, taip pat gerai išplėtotą gynybos pramonę bei tarptautinio kontingento buvimą regione.
„Kartu ir toliau teiksime karinę, politinę, ekonominę bei humanitarinę pagalbą Ukrainai. Esame įsipareigoję skirti ilgalaikę paramą, siekiančią ne mažiau kaip 0,25 proc. mūsų BVP“, – teigė Lietuvos vadovas.
Prezidentas G. Nausėda taip pat pažymėjo, jog būtina kalbėti ne tik apie pagalbą Ukrainai, bet ir apie egzistencinę grėsmę, kurią kelia agresorė Rusija.
„Kremlius yra pasirengęs ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais. Vienintelis būdas išvengti karo – stiprios NATO atgrasymo ir gynybos pajėgos. Todėl turime daugiau investuoti į gynybą ir šiemet vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje priimti sprendimą, kad 3,5 proc. BVP gynybai tampa nauju Aljanso narių išlaidų standartu“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas pažymėjo, jog iki taikos susitarimo ir po jo pasirašymo Rusija bei jos bendrininkė Baltarusija turi būti sulaikomos ir atgrasomos įvairiomis priemonėmis, įskaitant sankcijų palaikymą bei stiprinimą.
